VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

2022.11.14.G20 aukščiausiojo lygio susitikimas. Pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams - 210 mln. eurų parama apsirūpinimui maistu

Europos Komisija prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje didina paramą, kad padėtų labiausiai nukentėjusiems dėl pražūtingo didėjančio maisto stygiaus poveikio visame pasaulyje. 15-ai šalių bus skirtas naujas 210 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketas, siekiant patenkinti didėjančius jų poreikius. Todėl bendra ES parama pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui 2020–2024 m. sudarys iki 8 mlrd. eurų. 2022 m. maisto stygius pasiekė beprecedentį mastą ir rimtumą – šiuo metu bent 205 mln. žmonių labai trūksta maisto ir jiems reikia skubios pagalbos. Tai aukščiausias užfiksuotas lygis. Afganistanui, Etiopijai, Nigerijai, Pietų Sudanui, Somaliui ir Jemenui tebegresia badas.

 

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Rusijos karas Ukrainoje daro didelį poveikį maisto tiekimui pasaulyje. Jau ir anksčiau su maisto tiekimo sukrėtimais susidūrusių šalių padėtis tapo dramatiška. Turime imtis veiksmų, kad išvengtume bado kai kuriose skurdžiausiose pasaulio vietovėse. ES palaiko pažeidžiamiausias šalis ir šiandien toliau teikia paramą toms šalims, kurioms jos reikia.“

 

Bus teikiamas toks finansavimas:

 

·         Vakarų ir Centrinė Afrika. Burkina Fase 2 mln. eurų, Malyje – 1 mln. eurų, Nigeryje – 2 mln. eurų, Čade – 1 mln. eurų, Centrinės Afrikos Respublikoje – 4 mln. eurų bus skirta padėti apsirūpinti maistu ir teikti paramą saugumo, mitybos ir pragyvenimo srityse.

·         Rytų ir Pietų Afrika. Sudane 9 mln. eurų bus skirta padėti teikti skubias gyvybiškai svarbias bazines paslaugas ir apsaugos pagalbą nukentėjusiems gyventojams; Pietų Sudane 6 mln. eurų bus skirta padėti padidinti humanitarinės pagalbos teikimo apimtis; Etiopijoje 10 mln. eurų bus skirta padėti skubiai apsirūpinti maistu, taip pat pagalbai pragyvenimo, mitybos, vandens ir sanitarijos srityse; Somalyje 10 mln. eurų bus skirta visų pirma padėti pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

·         Artimieji Rytai. Jemene 35 mln. eurų bus skirta pagalbai maistu pažeidžiamiausiems asmenims šalies šiaurėje ir pietuose teikti; Sirijoje 15 mln. eurų bus skirta pagalbai maistu pažeidžiamiausiems asmenims teikti; Libane 5 mln. eurų bus skirta padėti pažeidžiamiems pabėgėliams ir libaniečiams, kad būtų patenkinti pagrindiniai jų poreikiai.

·         Afganistanas. Afganistano regioninei krizei bus skirta 75 mln. eurų, siekiant spręsti itin rimtą apsirūpinimo maistu problemą (apskaičiuota, kad parama reikalinga 24 mln. žmonių), taip pat su žiema ir neseniai šalį paveikusiomis gaivalinėmis nelaimėmis susijusiems poreikiams tenkinti.

·         Lotynų Amerika. Venesuelos regioninei krizei bus skirta 30 mln. eurų skubiausiems gyventojų poreikiams šalyje ir už jos ribų (visų pirma Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru) tenkinti; Centrinės Amerikos „sausojo koridoriaus“ regione 5 mln. eurų bus skirta pagalbai maistu teikti ir pagalbai mitybos, sveikatos, vandens ir sanitarijos bei apsaugos srityse.

 

Be šiandien paskelbto finansavimo Europos Komisija jau skyrė papildomą 175 mln. eurų humanitarinę pagalbą tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga Ukrainoje ir Moldovoje. Europos Komisijos narys J. Lenarčičius paskelbė apie šį finansavimą spalio 19 d. vizito Kijeve metu. Be to, Pakistanui skirta 10 mln. eurų reagavimui į staigius potvynius, kurie labai paveikė nuo jų nukentėjusių bendruomenių apsirūpinimą maistu, mitybą ir pragyvenimo šaltinius.

 

Pagrindiniai faktai

 

ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje. ES teikia pagalbą maistu stengdamasi užbėgti už akių humanitarinėms krizėms, jų metu ir po jų. Teikdama humanitarinę pagalbą maistu ES siekia užtikrinti saugių ir maistingų maisto produktų prieinamumą labiausiai alkstantiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms krizių metu. Pastarųjų penkerių metų maisto stygiaus tendencijos kelia nerimą, daugiausia dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų (daugelis jų susiję su COVID-19 poveikiu) ir klimato kaitos. Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai pablogino padėtį, nes turėjo įtakos maisto, energijos ir trąšų kainoms bei tiekimo grandinės sutrikimams.

Atgal