VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

2022.11.22. Europos Komisija patvirtino Lietuvos parengtą bendros žemės ūkio politikos strateginį planą

Europos Komisija patvirtino Lietuvos BŽŪP strateginį planą.

Naujoji bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kurios įgyvendinimas turėtų prasidėti 2023 m. sausio 1 d., yra skirta perėjimui prie tvaraus, atsparaus ir modernaus Europos žemės ūkio sektoriaus. Reformavus BŽŪP, finansavimas bus teisingiau paskirstytas ūkiams, daugiausia dėmesio skiriant mažiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat jauniesiems ūkininkams. Be to, bus remiamas inovacijų diegimas – nuo tiksliojo ūkininkavimo iki ekologinės gamybos metodų.

BŽŪP 2023–2027 m. laikotarpiu bus skirtas 270 mlrd. EUR finansavimas ES lėšomis. Lietuvai bus skirta 3,9 mlrd. eurų.

Lietuva savo plane daug dėmesio skiria sąžiningoms ūkininkų pajamoms. Apie 3 mlrd. EUR skiriama pajamų rėmimui ir perskirstymo išmokai mažiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat susietajai paramai keliems sektoriams. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose auga jaunųjų ūkininkų dalis. Investicijomis pagal Lietuvos planą bus siekiama išlaikyti sektoriaus patrauklumą. Bus skirta steigimosi pagalba ir vėliau paramą gaus daugiau kaip 4 600 jaunųjų ūkininkų. Taip pat bus skatinama tvaraus ūkininkavimo praktika. Pavyzdžiui, ekologinio ūkininkavimo plotas iki 2028 m. padidės bent perpus ir apims 13 % šalies žemės ūkio paskirties žemės.

Pagrindinė informacija

2018 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, kuriame nustatytas naujas darbo būdas siekiant modernizuoti ES žemės ūkio politiką. Po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas ir 2021 m. gruodžio 2 d. oficialiai priimta naujoji BŽŪP.

Valstybės narės savo BŽŪP strateginį planą turėjo pateikti iki 2022 m. sausio 1 d. Gavusi planus, Europos Komisija iki 2022 m. gegužės 25 d. visoms valstybėms narėms nusiuntė raštus su pastabomis. Jie paskelbti interneto svetainėje „Europa“ kartu su visų valstybių narių atsiliepimais, laikantis skaidrumo principo. Po to atnaujintas struktūrinis EK tarnybų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogas siekiant išspręsti likusias problemas ir baigti rengti persvarstytus BŽŪP planus.

Pirmąjį BŽŪP strateginio plano pasiūlymą Lietuva pateikė 2022 m. sausio 5 d., pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais. Tada spalio 20 d. ji atsiuntė savo peržiūrėtą pasiūlymą, kuriame buvo atsižvelgta į Europos Komisijos pastabas.

Naujoji BŽŪP apima veiksmingesnį ir efektyvesnį darbo būdą. ES šalys įgyvendins nacionalinius BŽŪP strateginius planus, derindamos pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir sektorinių programų finansavimą. Rengdama BŽŪP strateginį planą, kiekviena valstybė narė pasirinko įvairias ES lygmens intervencines priemones, pritaikydama jas prie savo konkrečių poreikių ir vietos sąlygų. Europos Komisija vertino, ar kiekvienu planu siekiama dešimties pagrindinių BŽŪP tikslų, susijusių su bendromis aplinkos, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Planai turi atitikti ES teisės aktus ir jais taip pat turėtų būti padedama siekti ES klimato ir aplinkos tikslų, kaip nustatyta EK strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijoje.

Atgal