Europos Sąjunga
2022.11.21. ES pritaria per COP27 pasiektam kompromisui, kurio tikslas – palaikyti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos
Per Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27), kuri baigėsi sekmadienio rytą Šarm aš Šeiche (Egiptas), tvirti ir vieningi Europos veiksmai per įtemptą derybų savaitę padėjo iškovoti susitarimą, kurio tikslas – palaikyti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą. Veikdama kaip tarpininkė ES taip pat padėjo nustatyti naujas subalansuotas finansavimo priemones, apimančias platesnį paramos teikėjų ratą, siekiant padėti pažeidžiamoms bendruomenėms valdyti klimato kaitos sukeltus nuostolius ir žalą.
Klimato kaitos švelninimo klausimu Šalys sutarė, kad siekiant visuotinį atšilimą apriboti iki 1,5 °C, būtina sparčiai, iš esmės ir nuolat mažinti pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2030 m. jį sumažinti 43 proc., palyginti su 2019 m. lygiu. Jos taip pat pripažino, kad per šį itin svarbų dešimtmetį reikia imtis spartesnių veiksmų, ir pakartojo Glazgo klimato pakto raginimą iki 2023 m. pabaigos prireikus atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad jie būtų suderinti su Paryžiaus susitarime nustatytu temperatūros tikslu. Be to, jos patvirtino, kad Glazgo klimato paktu bus vadovaujamasi rengiant naują Klimato kaitos švelninimo darbo programą, siekiant paskatinti Šalis suderinti savo tikslus ir veiksmus, kuriais siekiama neutralaus poveikio klimatui.
Kalbant apie nuostolius ir žalą, Šalys nusprendė nustatyti naujas finansavimo priemones, skirtas padėti besivystančioms šalims, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio. Šios priemonės apima naują fondą, kurio tikslas – spręsti nuostolių ir žalos klausimus; šį fondą įsteigs pereinamojo laikotarpio komitetas, kuris taip pat apsvarstys galimybę plėsti finansavimo šaltinius.
Galutiniai COP27 rezultatai šiandien papildo per pastarąsias dvi savaites Europos Komisijos nuveiktą darbą – minėtu laikotarpiu ji sudarė nemažai dvišalių ir daugiašalių susitarimų. Pirmininkė U. von der Leyen dalyvavo COP27 pradžioje surengtame vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ir pasirašė partnerystės susitarimus su Kazachstanu dėl žaliavų, baterijų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir su Namibija dėl tvarių žaliavų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o su Egipto Prezidentu A. el-Sisi paskelbė apie strateginės partnerystės susitarimą dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – šį susitarimą pasirašė vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas ir Europos Komisijos narė K. Simson. Pirmininkė U. von der Leyen taip pat inicijavo miškininkystės ir klimato srities partnerystes su Kongu, Gajana, Mongolija, Zambija ir Uganda. Gamtos svarbai tarpusavyje susijusioms klimato ir biologinės įvairovės krizėms daug dėmesio bus skiriama ir per gruodžio mėn. Monrealyje (Kanada) vyksiančią 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP15).
Renginyje, skirtame ES ir JAV prieš metus inicijuotam Pasauliniam įsipareigojimui dėl metano įvertinti, vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas pasidžiaugė didėjančia parama šiai iniciatyvai – šiuo metu ją remia daugiau kaip 150 šalių. F. Timmermansas taip pat paskelbė naują Europos komandos iniciatyvą skirti daugiau kaip 1 mlrd. EUR finansavimą Afrikai, siekiant jai padėti prisitaikyti prie klimato kaitos. COP27 metu ES taip pat palankiai įvertino ir parėmė Pietų Afrikos teisingos energetikos pertvarkos investicijų planą, o G20 susitikime Balyje pasirašė susitarimą dėl naujos Teisingos energetikos pertvarkos partnerystės su Indonezija.
Atgal
.jpg)
