VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

2023.01.21. Humanitarinė pagalba. 2023 m. ES didina finansavimą iki 1,7 mlrd. eurų

 

 

Kadangi humanitariniai poreikiai pasaulyje didėja, ES toliau laikosi įsipareigojimo remti tuos, kuriems reikia paramos, 2023 m. patvirtindama pradinį metinį 1,7 mlrd. eurų humanitarinės pagalbos biudžetą.

 

Žmogaus sukeltos humanitarinės krizės, kurios yra karų, per kuriuos dažnai vykdomi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, konfliktų ar smurto protrūkių padarinys, yra pagrindinis humanitarinių poreikių šaltinis pasaulyje. ES humanitarinė pagalba padeda milijonams pažeidžiamų žmonių, įskaitant priverstinai perkeltus ar įstrigusius gyventojus, taip pat priimančiosioms bendruomenėms. Dėl tokių krizių atsirandantys poreikiai dažnai dar labiau paaštrėja dėl gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, sausrų ar potvynių, kuriuos paaštrina klimato kaita.

 

2023 m. ES humanitarinė pagalba bus paskirstyta taip:

 

·         207,8 mln. eurų bus skirta Pietryčių Europai ir Europos kaimyninėms šalims, daugiausia sprendžiant Rusijos agresijos karo Ukrainoje pasekmes, taip pat finansuojant projektus, susijusius su nuolatiniais poreikiais Vakarų Balkanuose, Kaukaze ir Sirijos krizės Turkijoje padariniais;

·         181,5 mln. eurų bus skirta asmenims, nukentėjusiems nuo konfliktų, nesaugumo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir klimato sukrėtimų Sahelyje (Burkina Fase, Malyje, Mauritanijoje ir Nigeryje), Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čado ežero baseine (Čade, Kamerūne ir Nigerijoje), dėl kurių vyksta didelio masto gyventojų perkėlimas, trikdomi pragyvenimo šaltiniai ir trūksta galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

·         330,7 mln. eurų. teks programoms Rytų ir Pietų Afrikoje, skirtoms nuo ilgalaikio konflikto Kongo Demokratinėje Respublikoje nukentėjusių asmenų ir asmenų, perkeltų dėl klimato kaitos ir ginkluotų konfliktų Sudane, Pietų Sudane, Ugandoje ir Somalio pusiasalyje (Džibutyje, Etiopijoje ir Kenijoje), poreikiams patenkinti;

·         382,2 mln. eurų ES humanitarinės pagalbos lėšų bus skirta Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, siekiant spręsti Jemene, Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse vykstančią regioninę krizę, o taip pat kritinę sahravių pabėgėlių padėtį;

·         237 mln. eurų humanitarinės pagalbos bus skirta pažeidžiamiausiems Azijos ir Lotynų Amerikos gyventojams. Azijoje finansavimas bus skiriamas Afganistano ir rohinjų krizėms (Bangladeše ir Mianmare), taip pat klimato kaitos poveikio regione krizei spręsti. Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione ES toliau teiks paramą dėl krizės Venesueloje poveikio, ginkluotų konfliktų Kolumbijoje humanitarinių pasekmių ir plačiai paplitusio smurto Haityje, Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje;

·         141,5 mln. eurų bus panaudota reaguojant į staigias ekstremalias 2023 m situacijas;

·         122 mln. eurų skirta nenumatytoms humanitarinėms krizėms, kurios gali kilti visus metus;

·         108,2 mln. eurų bus skirta horizontaliajai veiklai, novatoriškiems projektams ir politikos iniciatyvoms.

 

Kadangi klimato kaita didina bendruomenių pažeidžiamumą dėl humanitarinių krizių, finansavimas taip pat bus skiriamas šalims, kuriose gali kilti nelaimių, siekiant geriau pasirengti įvairiems gamtiniams pavojams, pavyzdžiui, potvyniams, miškų gaisrams, žemės drebėjimams ir ciklonams.

 

Europos Sąjunga nuo 1992 m. teikia humanitarinę pagalbą daugiau nei 110 šalių. Ši pagalba kasmet pasiekia milijonus žmonių visame pasaulyje. ES pagalbą teikia humanitarinės organizacijos partnerės, pavyzdžiui, Europos humanitarinės nevyriausybinės organizacijos, tarptautinės organizacijos (įskaitant JT agentūras) ir specializuotos agentūros valstybėse narėse.

Atgal