VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

2022-10-01
Seimas, atsižvelgdamas į situaciją energetikos sektoriuje, priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, reglamentuodamas ūkinės veiklos objektų eksploatavimą paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį arba ekstremaliąją situaciją, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Plačiau
2022-09-18
Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Nepaisant to, pasaulyje didėja susirūpinimas dėl antibakterinių medžiagų poveikio aplinkai Plačiau
2022-08-26
Kraštas, kuriame suteka Lietuvos upių vandenys, kur Nemuno baseinas kasmet užtvindo pievas, skambančias gausybėje paukščių giesmių, bei vieta, kurioje tūkstančius metų stūkso pelkės  Plačiau
2022-08-21
Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos. Plačiau
2022-08-15
Nors bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas Lietuvoje kasmet mažėja, Aplinkos ministerijos duomenimis, žemės ūkis laikomas vienu didžiausių teršėju. Jį lenkia tik energetikos ir transporto sektoriai. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje buvo išmesta 20,2 mln. tonų ŠESD, žemės ūkio dalis – 22,1 proc. Tačiau Lietuvos mokslininkai turi gerą žinią ūkininkams – jie sukūrė produktą, padedantį sumažinti CO2 emisijas. Plačiau
2022-08-12
Lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti, nes toksiškų cheminių medžiagų PFAS kiekis jame viršija nustatytą naujausią saugią normą, sakoma naujoje studijoje, paskelbtoje Stokholmo universiteto mokslininkų.  Plačiau
2022-07-19
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą Plačiau
2022-06-17
„Kas lietuvių gali laukti geriausio mus supančioje aplinkoje po 30 metų? Plačiau
2022-04-18
Birželio mėnesį, Tarptautinės koordinavimo tarybos 24-ojoje sesijoje, bus svarstomi UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ vertinimai ir patarimai. UNESCO Biosferos rezervatų tarptautinis patariamasis komitetas puikiai įvertino Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pateiktą 10-ies metų veiklos ataskaitą. Tai tarsi dovana Žuvinto rezervato 85-čiui, kuris minimas šiais metais. Plačiau
2022-04-08
Pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto rezervatas – mini 85 metų sukaktį, nes įsteigtas buvo dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko sumanymu. Plačiau
2022-03-10
Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti. Plačiau
2022-03-10
Balandžio 23 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) rengia masiškiausią iš visų iki šiol vykusių miškų sodinimo akciją ir kviečia joje dalyvauti. Plačiau
2022-02-08
Pernai Lietuvoje nei vieno teršalo koncentracija ore neviršijo nustatytos normos ribų, tačiau pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus oro kokybės lygius dar reikės daug pastangų. Labiausiai orą teršia būstų šildymas kietuoju kuru ir transportas. Plačiau
2021-10-15
 Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuošliaužos formuojasi ir kitose kalno dalyse. „Labiausiai nerimą mokslo, geologų ir archeologų bendruomenei kelia tai, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėn. nevykdomi jokie tvarkybos darbai, o tai gali sunaikinti ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies simbolį – Gedimino kalną“, – teigia VILNIUS TECH doc. dr. Šarūnas Skuodis. Plačiau
2021-10-06
Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje – žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, Sibire – liepsnojantys miškai. Gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastikiniai maišeliai – rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad nerūšiuojamos šiukšlės kelia didžiausią pavojų aplinkai ir klimatui. 44 proc. įsitikinę, kad aplinkai didžiausią pavojų visgi kelia plastikinių pirkinių maišų ir maišelių naudojimas. Plačiau
2021-08-19
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl  jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc.  Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Plačiau
2021-04-30
Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc. Plačiau
2021-04-02
Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų. Kuo dar šis augalas ypatingas? Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas. „Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius. Plačiau
2021-03-14
Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą. Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų. Plačiau
2020-11-23
Siekdama pristabdyti į Klaipėdos pajūrio kopas besikėsinančias jūros bangas ir krante išsaugoti smėlį, uostamiesčio savivaldybė kasmet imasi veiksmų kopoms apsaugoti. Šiemet jau baigiami kopų sutvirtinimo šakų pynimais ir šakų klojiniais darbai. Šie kopų apsaugojimo būdai – vieni seniausių ir efektyviausių. Įgyvendinant projektą šiemet buvo sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas. Šakomis „aprengti“ pajūrio kopų ruožai Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, nupinta 1875 m žabų tvorelių, paklota 7744 kv. m šakų klojinių. Šiam projektui skirta 63,5 tūkst. Eur, pusę šių lėšų skyrė Aplinkos ministerija. Plačiau