VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

2021-08-19
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl  jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc.  Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Plačiau
2021-04-30
Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc. Plačiau
2021-04-02
Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20-30 metų. Kuo dar šis augalas ypatingas? Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas. „Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius. Plačiau
2021-03-14
Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą. Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų. Plačiau
2020-11-23
Siekdama pristabdyti į Klaipėdos pajūrio kopas besikėsinančias jūros bangas ir krante išsaugoti smėlį, uostamiesčio savivaldybė kasmet imasi veiksmų kopoms apsaugoti. Šiemet jau baigiami kopų sutvirtinimo šakų pynimais ir šakų klojiniais darbai. Šie kopų apsaugojimo būdai – vieni seniausių ir efektyviausių. Įgyvendinant projektą šiemet buvo sutvirtintas Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos kopagūbrio vakarinis šlaitas. Šakomis „aprengti“ pajūrio kopų ruožai Pirmojoje Melnragėje, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, nupinta 1875 m žabų tvorelių, paklota 7744 kv. m šakų klojinių. Šiam projektui skirta 63,5 tūkst. Eur, pusę šių lėšų skyrė Aplinkos ministerija. Plačiau
2020-10-28
Žemės vertinimo darbai iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Lietuvos žemę pradėta vertinti XVI amžiuje, atliekant valakų reformą. Pagal kokybę žemė buvo skirstoma į keturias grupes (gerą, vidutinę, menką ir prastą). XIX amžiaus pradžioje N.Očapovskis žemę vertino pagal jos mechaninę sudėtį, humusingumą, karbonatingumą.  Plačiau
2020-10-28
Daugumos ES saugomų buveinių ir rūšių būklė, kaip rodo šią savaitę paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“ (https://www.eea.europa.eu/publications/state-of-nature-in-the-eu-2020), yra prasta, ir reikia daug nuveikti, kad padėtis pasikeistų. Ši ataskaita apima 2013-2018 m. laikotarpį. Didžiausią neigiamą poveikį Europos gamtai daro intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Dėl jų drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių ir buveinių išlikimui. EAA ataskaita taip pat rodo, kad ES šalys vis dar nepakankamai veiksmingai įgyvendina gamtosaugai skirtas direktyvas. Plačiau
2020-09-17
Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų vandens baseinuose ar telkinėliuose, deja, sodinamos, plečiantis kaimo turizmui, aplinkai papuošti ir natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upių užutekiuose. Tačiau juose draudžiama auginti svetimžemius augalus, tarp jų ir šias puošnias lelijas. Plačiau
2020-09-16
Per pastarąsias dienas nuvilnijo daug jausmų sukėlusios diskusijos apie teisės aktuose atsiradusią „skylę“, leidžiančią šaudyti migruojančius paukščius Žuvinto biosferos rezervate. Tokia situacija mus, o taip pat ir platesnę gamtosaugininkų bendruomenę, stipriai papiktino, nors ir nenustebino (panašūs akibrokštai būdingi šiai Vyriausybei). Plačiau
2020-08-26
Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams. COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį. Plačiau
2020-08-21
Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.  Plačiau
2020-08-10
Sekmadienį ryte gautas pranešimas iš Bendrosios pagalbos centro apie vizualiai pastebėtą teršalų dėmę ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu. Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti. Plačiau
2020-07-27
Šią savaitę debesys į Lietuvą atplukdys trumpus lietus su perkūnija, tačiau orai, kaip žada sinoptikai, bus labai šilti. Šeštadienio naktį kai kur, daugiausia šiauriniuose, centriniuose rajonuose, padangę ir kraštovaizdį paslėpė rūkai, bet orai buvo ramūs, tad temperatūra žemėjo ir rytas buvo pakankamai gaivus. Temperatūra naktį buvo 8-13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje visą naktį ji svyravo apie 16 laipsnių šilumos. „Naktį orus lėmė aukšto slėgio atmosferos juosta, ji lems ir sekmadienio dienos Lietuvos orus“, – Lietuvos Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Jie bus mažai debesuoti, o kadangi debesų bus nedaug ir jie bus ploni, tad lietaus nebus. Papūs šiek tiek juntamesnis pietryčių, rytų vėjas. Antroje dienos pusėje jis pasieks 5-10 m/s. Temperatūra, pasak sinoptiko, bus tikrai vasariška – bus šilta, daug kur oras įšils iki 24-28 laipsnių šilumos, tik vakariniuose, šiauriniuose rajonuose kai kur išliks apie 23 laipsnius šilumos. Plačiau
2020-07-12
Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.  Plačiau
2020-07-12
Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip mūsų šalis įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 m., pateikta Europos Komisijai. Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikti išsamūs pranešimai apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą. Ankstesnio ir dabartinio ataskaitinio laikotarpio duomenimis, didesnėje dalyje šalies upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) didžiausios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę. Plačiau
2020-07-04
Atrodė, kad: kanalizuosime savas upes, numelioruosime šlapžemes, bekraštėmis stepėmis apsėsime javais laukus, užveisime gyvulių bandas ir būsime sotūs bei laimingi; grioviais išvagosime tūkstantmečius laukinės gamtos lopinėlius pelkes, iškasime ten slūgsančias durpes, pribersime vazonus ir ten prisodinę pomidorų ar gėlių būsime puošnūs bei laimingi; Plačiau
2020-06-30
Olandų specialistai kol kas negali įvardyti radioaktyviųjų dalelių, kurių koncentracijos padidėjimas buvo užfiksuotas Šiaurės Europoje, kilmės šalies. Tai sekmadienį pareiškė Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas. Birželio 26 d. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos Parengiamosios komisijos Tarptautinė stebėsenos sistema pranešė, kad birželio 22-23 dienomis virš Šiaurės Europos ji užfiksavo cezio-134, cezio-137 ir rutenio-103 izotopų koncentracijos padidėjimą. Plačiau
2020-04-24
Daugelis kontinentinių europiečių ne kartą pasijunta suglumę tuomet, kai tenka iš arčiau susipažinti su Jungtinės Karalystės gyvenimu. Ir čia yra ne vien kairiapusis eismas ar kitokie elektros kištukai. Plačiau
2020-04-23
XVI-XVII amžių receptų knygose nedaug rasime laukinių augalų. Dažniausiai – kaip vaistinius augalus (plačiąja prasme) – gydančius ligas ar / ir reguliuojančius humorų pusiausvyrą organizme. Išimtimi mūsų kraštuose galėtume laikyti gal tik barščius, kurie, neabejotinai, buvo laikomi „tikru“ maistu. Plačiau
2020-04-24
Siekiant užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, Kinijoje buvo sustabdyta gamyba, apribotas produkcijos gabenimas. Šie veiksmai lėmė ženklius oro taršos pokyčius. Skelbiama, kad panaši situacija nutiko ir JAV, Italijoje. Kokių pokyčių galime laukti Lietuvoje, įžengusioje jau į antrą karantino mėnesį? Plačiau