„ Sapropelis – išskirtinis gamtos resursas, daug svarbių žinių suteikiantis įvairių sričių mokslininkams ir vertingas ne tik praeities tyrimams, bet ir dabartinėms reikmėms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje anksčiausiai pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). 

Valstybinių miškų urėdija prisideda prie pelkių tvarkymo programų, siekiant išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti aktyviais ir sureguliuoti vandens lygį. 

 Aplinkos ministras patvirtino Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, kurių nustatymo tvarka svarbi prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius

2022-aisiais pradėti Grūdos slėnio atkūrimo darbai ir grąžintas gyvulių ganymas jau leidžia pastebėti pozityvių, viltį teikiančių ženklų. „Iš to, ką šiuo metu matome, akivaizdu

Spalio 18–19 d. įvyko jau 25-tasis paukščių stebėtojų ralis.

„Lietuvoje yra ištirtų naudingųjų iškasenų, kurias galbūt pradėsime eksploatuoti ateityje. Tai anhidritas, akmens druska, gintaras, geležies rūda.

Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikiindustrinio laikotarpio lygį, t. y. pasiekė ir perkopė 1,5 laipsnio ribą

Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. 

Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu“, pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus.

Lietuvoje šeštadienį fiksuojama padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, Aplinkos apsaugos agentūra ją sieja su vietiniais šaltiniais ir Baltarusijoje degančiais miškais bei durpynais. 

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc.

Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. 

 Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) kartu su partneriais įgyvendinamo projekto „LIFE Farms for Birds“ (LIFE21-NAT-LT-LIFEfarms for birds, Nr. 101074711) vasaros darbams įsibėgėjant, sulaukiami pirmieji šių metų rezultatai.

Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui. Prie klimato kaitos ženkliai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ūkis ir netinkamas atliekų tvarkymas.

Vyriausybė patvirtino Sartų regioninio parko  planavimo schemą (ribų ir tvarkymo planų), kurioje numatyta šioje saugomoje teritorijoje įsteigti du naujus gamtinius rezervatus – Dusetų girios ir Ilgašilio.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus sprendimus“

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. 

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais vadinamus miškus pavojingai atsiliekama nuo įsipareigojimų stabdyti klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizę.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo vidutiniškai 1,2 laipsnio šilčiau nei XIX a. pabaigoje. Ilgalaikę klimato kaitą  sukėlė žmogaus veikla, daugiausiai dėl plačiai paplitusio iškastinio kuro