Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nustatė plotus vertingo, tačiau dar neeksploatuojamo mineralo glaukonito telkiniams surasti, skelbia Aplinkos ministerija.

Spalio 6-9 dienomis Valstybės kontrolėje vyksta 12-asis Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Aplinkosaugos audito darbo grupės susitikimas, skirtas bioįvairovės apsaugos ir apklausos duomenų analizės klausimams aptarti. Kartu rengiamas ir infrastruktūros plėtros poveikio aplinkai audito seminaras, kurį ves Jungtinės Karalystės ir Estijos aukščiausiųjų institucijų auditoriai.

Nemunu. Liepos mėnesyje Dainų šventės pakilumu paminėjus karaliaus Mindaugo vainikavimo dienos iškilmę,  išjautus Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą aitrą, Klaipėdoje Jūros dienos šventėje Prezidentė Dalia Grybauskaitė mūsų laisvės kelius į pasaulį apibrėžė – „Be Klaipėdos nėra Lietuvos“.

Siekiant išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų - mažųjų erelių rėksnių - populiaciją mūsų šalyje, Gamtosaugos projektų vystymo fondas įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.  

Nuo rugpjūčio 1-osios iki rugsėjo 30 d. bus galima teikti paramos paraiškas pirmajam ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku. Šiais metais pateikus paramos paraišką, miškas turi būti įveistas ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. Miškų apželdinimui ir veisimui suformuotos dvi priemonės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą.  

Valstybės kontrolė atliko nacionalinių parkų veiklos auditą, pažymi, kad biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės nurodomos gamtotvarkos planuose, tačiau jie parengti ne visoms skirtingus apsaugos reikalavimus turinčioms teritorijoms. Neparengus planų, neįvertinama teritorijų būklė, nenumatomos konkrečios jų tvarkymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės.  

Lietuviai nuo seno myli bites ir nori jas auginti net sodo bendrijose, tačiau ne vienas nuogąstauja, ar jis turi teisę čia laikyti bites. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad niekas nedraudžia sodininkams laikyti bičių ir mėgautis jų suneštu medumi, tačiau numatoma ir nemažai apribojimų, kad augintinės nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Šių metų lapkričio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.  

Žagarės regioniniame parke Mūšos tyrelio draustinyje pradėti medinio 7,5 km ilgio pažintinio tako įrengimo darbai. Takas prasideda nuo pelkės prieigų ir ves aplink vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą.

Gegužės šešioliktoji – Tarptautinė žavėjimosi augalais diena, kurią tradiciškai paminės ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Gegužės 15 d. (12 val.) LEU sukvies universiteto ir miesto bendruomenę į kvapniųjų augalų sodelio atidarymą. Tai tradicinė, kasmet GMTF organizuojama „Augalų žavadienio“ šventė.

Per eilę kartų patogiai įsikurdami miestuose ir vis labiau toldami nuo savo ištakų, prarandame unikalų ryšį su gamta. Apsirūpindami maistu tik prekybos centruose, ir nematydami kaip gimsta, formuojasi, auga mums gyvybinę energiją teikiantys vaisiai, netenkame svarbios galimybės prisiliesti prie unikalaus gamtos kūrybinio proceso. Taip prarandame daug asmenybės dvasinio pasitenkinimo, augimo ir tobulėjimo akimirkų,  o ypač skurdinama smalsių vaikų vaizduotė.

Pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug.

Miškas – išskirtinė ekosistemos dalis, pirmiausiai tarnaujanti aplinkos kokybės gerinimui, kraštovaizdžio stabilumui, rekreacijai, jo išteklius naudojant tausiai ir atkuriamai. Šimtmečiais jis pasitarnavo ir kaip ne vieno kūrėjo įkvėpimo šaltinis. Tačiau šiandienos perspektyvoje likus vienintele svarbiausia gamtos turtų dalimi, pirmenybė sutelkiama tik ties pajamų šaltinio kriterijumi, paminant gamtosaugos ir visuomenės interesą, o pačią ekonominę šalies sistemą stumiant giliau į vartotojų ir prekiautojų ratą.

Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Pernai metais baltasis gandras pateikė staigmeną. Neprasidėjus kalendoriniam pavasariui šis tolimas migrantas jau pastebėtas Vilniaus mieste 2013 m. vasario 28 d. 14 val. sukiojęs ratus senamiestyje virš Gedimino pilies. Šiais metais pirmieji  baltieji gandrai Lietuvoje pastebėti kovo 8 dieną.Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio. Šiomis dienomis jau gausiai registruojami pirmieji gandrai Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Šelmeninės kregždės registruojamos Turkijoje bei Kipre. Mūsų pirmosios šelmeninės kregždės pernai metais pasirodė balandžio pradžioje, kai įprastai jos mūsų šalį pasiekia balandžio mėnesio pabaigoje.

JAV kosmoso agentūros NASA teleskopo "Kepler" surinkti duomenys rodo, kad už Saulės sistemos ribų aptikta 715 naujų planetų, skelbia BBC.

Lietuvos kraštovaizdis įvairuoja tarp erdvių lygumų ir kalvų. Aukštis turi didžiulę reikšmę, įspūdžių semiamės kopdami į piliakalnius, pakildami į Medininkų ir kitas aukštumas. 30 km nuo Vilniaus dunkso aukščiausios Lietuvoje Juozapinės, Aukštėjo viršukalnės.

Praėjusį rugsėjį, prieš profesinę šventę – Miškininko dieną – skaitytoją pasiekė naujas leidinys –  „Miškas ir mes“. Tai meniškomis gamtos fotografų nuotraukomis  gausiai iliustruota serijos apie Lietuvos mišką ir juo besirūpinančius žmones septintoji knyga. Seriją nuo 2003-ųjų rengia ir leidžia viešoji įstaiga „Žaliosios girios“.

Antrą kartą Kaune surengta Žalioji knygų akcija baigėsi penktadienį medelių sodinimu Karaliaus Mindaugo prospekte.

Įprastai per metus Lietuvoje sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių, tačiau šiemet sužieduota vos 44 tūkst. Ornitologai stebisi ir įtaria, kad tokio rezultato priežastys – nepalankūs orai bei užsienio šalių besaikis mėgavimasis mūsų paukščiais kaip skanėstu. Mokslininkai pastebi, kad vis dar trūksta platesnių tyrimų ir mokslinių studijų, kurios leistų tiksliai įvertinti susidariusią situaciją.  

Baigėsi saulėtoji vasara su  atokaitoj tebesišildančiais geltonžandžiais žalčiais, žiemon nušokuojančiomis varlėmis, ropojančiomis  rupūžėmis su tritonais, po bruknės lapu užmiegančiam lig pavasario paskutinėm geltonam skirpsaangliniui drugiui dar  plazdant mėlynų uogų šilo kelmuotos laukymės gintaro saulėje.