Gatvė
03.20.Naujosios taisyklės vežėjams gali sumažinti Lietuvos eksportą
Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas
Europos Sąjungos (ES) institucijos baigia parengti vadinamąjį mobilumo paketą – taisyklių rinkinį, kuris galiotų visų ES valstybių vežėjams. Jo tikslas – didinti saugumą keliuose, spręsti socialinius vežėjų klausimus, sudaryti vienodas galimybes konkurencijai, didinti šio sektoriaus veiklos efektyvumą ir mažinti transporto taršos poveikį aplinkai. Tačiau sparčiai augančiam ir daugiau nei dešimtadalį viso šalies BVP sukuriančiam Lietuvos transporto sektoriui ilguoju laikotarpiu naujosios taisyklės tam nepasirengus gali tapti finansine problema.
Mobilumo paketu siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams turėtų būti užtikrintas reguliarus savaitinis poilsis ne sunkvežimio kabinoje. Antras darbuotojams sąlygas gerinantis reikalavimas – planuoti reisus taip, kad bent kas keturias savaites vairuotojams būtų užtikrinta galimybė grįžti namo. Trečias esminis klausimas – pačių pervežimų apribojimai. Kabotažo, arba pervežimų vykdymo kitos šalies teritorijoje, tvarka nesikeičia – per septynias dienas galima bus atlikti tris krovinių gabenimo operacijas. Siekiant išvengti nesąžiningo elgesio, Europos Komisija siūlo taikyti penkių dienų atvėsimo laikotarpį, kurio metu ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje tokie pervežimai bus ribojami. Daugiau apribojimų nustatoma ir dėl maršruto tarp pirminio kelionės tikslo bei kilmės šalies. Šių taisyklių laikymąsi planuojama užtikrinti išmaniaisiais tachografais, kurie privalo būti įdiegti visuose vilkikuose iki 2024 m.
Naujųjų reikalavimų įgyvendinimas gali išstumti investicijas iš Lietuvos. Pirmiausia, siekdamos ir toliau būti konkurencingos, dalis įmonių gali būti priverstos atidaryti filialus pagrindinėse veiklos šalyse. Tai leistų joms sutaupyti nemažai išteklių ir išvengti sunkvežimių grąžinimo į kilmės šalį, tačiau tokiu atveju Lietuva netektų dalies investicijų. Lėšos, kurios galėtų būti skirtos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir atsinaujinimui, nutekėtų į valstybes, kuriose įmonės vykdytų pervežimus. Filialų steigimas kitose valstybėse kartu atsilieptų ir surenkamiems mokesčiams. Jei dalis vairuotojų būtų įdarbinama užsienio valstybėje, mažėtų surenkamų mokesčių nuo darbo užmokesčio dydis. Tokių pavyzdžių jau yra: didžiosios Lietuvos logistikos ir transporto įmonės, plėtodamos savo veiklą naujose rinkose, padalinius atidaro užsienyje, pavyzdžiui, šiek tiek arčiau Vakarų Europos esančioje Lenkijoje.
Išsamiau apie Lietuvos eksporto padėtį ir prognozes skaitykite kovo 27 d. pasirodysiančioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
Atgal
.jpg)
