In memoriam
08 26. Istorinis padėkos laiškas JAV Prezidentui
Lidija Veličkaitė
Praėjus mėnesiui po monsinjoro Alfonso Svarinsko netekties (2014 07 17), verta prisiminti vieną istorinį įvykį, gal tik šmėkštelėjusį Lietuvos padangėje. 1988 m. Lietuva jau buvo atgimimo aušros pakylėta, kai po 22 kalinimo metų liepos 12 d., išlaisvintas iš sovietinio gulago vergijos, sugrįžo Tėvynėn kunigas Alfonsas Svarinskas. Jam nebuvo lemta gėrėtis laisvės ištroškusių žmonių nuotaikomis ir plazdančiomis trispalvėmis. Tų pačių metų rugpjūčio 23 d. jis buvo ištremtas į Vokietijos Federacinę Respubliką be teisės kada nors grįžti į Lietuvą. Tačiau laisvasis pasaulis jam tapo atviras. Kunigas 12 kartų aplankė popiežių Joną Paulių II ir tikėtina, kad tai nebuvo tik paprasti susitikimai. Atsivėrė durys pabendrauti ir su išeivija. Kun. A. Svarinskas apsilankė daugelyje lietuvių telkinių Vokietijoje, Amerikoje ir kitur.
1989 m. JAV Lietuvių bendruomenės (LB) valdybos atstovas paskambino LB Vakarų apygardos pirmininkei Angelei Nelsienei pranešdamas, kad Los Andžele lankysis kun. Alfonsas Svarinskas ir paprašė jos surengti susitikimą su lietuvių bendruomene ir kaip nors suorganizuoti, kad Sovietinės imperijos politinis kalinys, kovojantis už tikinčiųjų teises ir laisves, patektų pas Prezidentą Ronaldą Reiganą (Ronald Reagan). Tai neatrodė taip lengva, nes Lietuva dar buvo Sovietų okupacijos gniaužtuose. Į Prezidentą jau buvo ne kartą kreiptasi Lietuvos išlaisvinimo klausimais. Angelei Nelsienei pavyko organizuoti susitikimą. Kun. A. Svarinską ji su vyru Romu Nelsu parsivežė į savo namus Fulertone Kalifornijoje. Tikėdamasis susitikimo su Prezidentu R. Reiganu, kunigas buvo parašęs padėkos laišką už išlaisvinimą iš Sovietų kalėjimo.
Iš kairės: kunigas Alfonsas Svarinskas, JAV Lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos pirmininkė Angelė Nelsienė, Prezidentas Ronaldas Reiganas, 1989 08 22
Pagal Amnesty International prašymą ir JAV Lietuvių bendruomenės pastangomis Prezidento R. Reigano buvo prašoma 1988 m. per apsilankymą Maskvoje pareikalauti tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo paleisti įkalintą kunigą Alfonsą Svarinską. Jis Prezidento R. Reigano prašymą patenkino ir kunigas tais pačiais 1988 m. buvo paleistas iš kalėjimo. Ypatingą reikšmę ir poveikį šiam išlaisvinimui turėjo Amnesty International įtaka. Amnesty International ir JAV Lietuvių bendruomenė jau ne kartą buvo kreipusis į JAV Prezidentą dėl politinių kalinių išlaisvinimo iš Sovietų lagerių.
Kun. A. Svarinsko padėkos laišką Prezidentui A. Nelsienė išvertė į anglų kalbą. Sutartu laiku, 1989 m. rugpjūčio 22 d., visi trys – kun. A. Svarinskas, lydimas A. Nelsienės ir R. Nelso – nuvyko į Los Andželo miesto centrą, kur didžiulio dangoraižio administraciniame pastate buvo JAV Prezidento R. Reigano kabinetas. Juos pasitiko Prezidento padėjėja, kuri pasisakė kilusi iš lietuvių šeimos, tačiau nebegalinti bendrauti gimtąja kalba, bet jaučianti nostalgiją Lietuvai. Šiltai pasisveikinęs, Prezidentas R. Reiganas pakvietė visus atsisėsti į minkštasuolius, ir tai iš tikrųjų buvo retas atvejis. Buvo parodyta išskirtinė pagarba kun. A. Svarinskui ir jį lydėjusiems gerbiamiems svečiams. Angelė Nelsienė papasakojo apie kun. A. Svarinską ir perskaitė jo parašytą padėkos Prezidentui laišką. Tame laiške, tarp kitų rašomų dalykų, buvo pasakojama, kaip lagerio kaliniai visus metus taupydavo arbatą tam, kad per Prezidento R. Reigano, Sovietų Sąjungą įvardijusio kaip blogio imperiją, gimtadienį pakeltų už jį tostą. Beskaitant laišką A. Nelsienė, pakėlusi akis, pamatė Prezidento R. Reigano skruostu riedančią ašarą. Ji ir pati susigraudino ir visi esantys pas Prezidentą taip pat apsiašarojo.
Žinodama, kad Prezidentas R. Reiganas labai mėgsta skaityti, A. Nelsienė parinko knygą anglų kalba ,,Lithuania 700 years“ (Lietuva 700 metų) ir medinę lėkštę, išraižytą lietuviškais raštais su viduryje esančiu Lietuvos Vyčiu. Šias dovanas ji įteikė Prezidentui, tuo jį labai pradžiugindama. Prezidentas R. Reiganas nebuvo vien aktorius, bet ir aukšto intelekto, mąstantis, principingas ir labai tikintis žmogus. Religingumą jis įgijo savo šeimoje, ypač iš motinos, iš kurios sūnus perėmė dvasines ir kitas žmogiškąsias vertybes.
Po prezidentinės bibliotekos atidarymo ir dedikavimo R. Reiganui Simy Vally vietovėje Kalifornijoje, joje buvo galima pamatyti monsinjoro Alfonso Svarinsko Sibiro kalinio uniformą ir aliumininį puodelį, iš kurio kaliniai gerdavo arbatą, pagerbdami Prezidentą R. Reiganą, kuris buvo už žmogaus laisvę, tikėjimą, orumą ir visavertiškumą. Šią biblioteką muziejų kasmet aplanko milijonai žmonių iš viso pasaulio.
Apsilankymo JAV Kalifornijoje metu kun. Alfonsą Svarinską A. ir R. Nelsai vežiojo ir parodė Los Andželo miestą. JAV LB Vakarų apygardos pirmininkė A. Nelsienė kunigui surengė nuostabų susitikimą su Los Andžele gyvenančiais lietuviais. Sausakimša salė žmonių sutiko kunigą su didžiule meile ir ašaromis. Kun. A. Svarinskas be jokių švelninimų ir užuominų pasakė uždegančią ir tiesią kalbą Sovietų okupantų atžvilgiu Lietuvoje. A. Nelsienės dėka kun. A. Svarinskas susitiko su visos Amerikos katalikų laikraščio ,,The Catholic Digest“ redaktoriumi ir ,,Orange County Register“ dienraščio (turinčio apie milijoną skaitytojų) pagrindinių skilčių redakciniu kolektyvu. Angelės Nelsienės gerų santykių dėka dienraštis ,,Orange County Register“, gindamas Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius, parašė ir išspausdino 12 pagrindinių straipsnių apie šių šalių pastangas siekti laisvės.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kun. A. Svarinskas 1990 m. birželio 19 d. sugrįžo į savo Tėvynę. 1990 m. lapkričio 14 d. popiežius Jonas Paulius II jam suteikė Popiežiaus rūmų kapeliono monsinjoro laipsnį. Už Lietuvos katalikų tikinčiųjų ir žmonių laisvę 22 metus kalėjęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas, ir grįžęs į laisvą Lietuvą visą likusį gyvenimą atidavė kovai už Tiesą ir katalikų bažnyčią. Jo rankose visada buvo pluoštas atšviestų įvairių straipsnių, kuriuos platino žmonėms, kad skaitytų ir žinotų, ką reikia daryti, kaip kovoti, kad Lietuvoje būtų gerbiama šeima, dora, tikėjimas. Monsinjoras visuose renginiuose, jei tik leisdavo jam pasisakyti, primindavo laisvės kovotojus, partizanus, tremtinius, nukankintus ir sušaudytus ministrus, generolus, karininkus, dvasiškius, kurių neturime teisės užmiršti, jų atminimą privalome perduoti ateinančioms kartoms. Monsinjoras apgailestavo, kad mūsų šalyje patriotizmo, Tiesos ir teisingumo jau nebereikia, tik liko ieškojimas naudos ir patogumų.
Kaip žmogus, kunigas monsinjoras Alfonsas Svarinskas visada išliks atmintyje jį gerbiančių tautiečių, kurie pratęs jo darbus, sumanymus ir kovos dėl laisvos Lietuvos išlikimo.
Atgal
.jpg)
