VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

2023.12.19. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis

 

Gruodžio 18 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politinis bei visuomenės veikėjas Bronislovas Genzelis.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvario miestelyje, Trakų rajone.

1959 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinį universitetą, filosofijos istorikas. Filosofijos mokslų daktaras, profesorius.

1959–1961 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija).

1961–1964 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantas. 1964–1992 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas.

B. Genzelis dar iki Sąjūdžio Filosofų klube prisidėjo prie laisvos minties diskusijų kultūrinėmis, istorinėmis temomis, kurios ardė totalitarinį režimą. 

1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1958–1990 m. – Lietuvos komunistų partijos narys, 1989–1990 m. – LKP Centro komiteto biuro narys. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys.

1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje, 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys.

1990 m vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Žvėryno rinkiminėje apygardoje Nr. 7 (Vilniaus miestas).

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose.

1992–1996 m. – Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

1994–2005 m. – Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, taip pat Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

1995–1998 m. – Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojas.

1995–2008 m. – LSDP narys, tarybos narys (1999 m.).

1998–2008 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, nuo 2008 m. – klubo pirmininko pavaduotojas.

2002–2004 m. – Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

2010 m. B. Genzeliui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus vardas.

Profesorius B. Genzelis daug jėgų ir išminties skyrė Lietuvos kultūros sąveikos su kitomis tautomis tyrimams, taip pat tapo sovietų imperijos griuvimo metraštininku, paliko daug vertingų atsiminimų apie Sąjūdžio priešistoriją ir veiklą.

Yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs antikos, viduramžių, renesanso bei naujųjų laikų Vakarų Europos ir Amerikos filosofijos chrestomatijų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių. Išleido Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus: „Istorija ir mes“ (1998 m. ), „Sąjūdis: priešistorė ir istorija“ (1999 m.), „Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai“ (2006 m.), „Užvertas puslapis“ (2009 m.), „Kelias į Nepriklausomybę : Lietuvos Sąjūdis 1988–1991“ (2010 m.), „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ (2016 m.).

2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2003 m. vasario 12 d. – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, 2008 m. vasario 5 d. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 m. kovo 2 d. – atminimo medaliu – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų. 2008 m. jam skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“.

Užuojautą pareiškė valstybės vadovai

Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, B. Genzelis atmintyje išliks kaip visuomet aktyvus ir pozityvus, geros energijos nestokojantis visuomenininkas ir politikas.

„B. Genzelis buvo laisvamanis politikas, sunkiai telpantis į politines lentynėles. Tai žmogus, kuris prisidėjo ne tik prie paties Sąjūdžio, bet ir jo pasaulėžiūros suformavimo. Visada prisiminsime jo jautrumą neteisingumui ir norą visiems padėti“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje B. Genzelio šeimai, artimiesiems ir visiems bendražygiams.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen Seimo ir savo vardu pareikštoje užuojautoje sakoma:

„Bronislovas Genzelis – signataras, politikas, visuomenininkas, mokslininkas, filosofas – paliko gilų ir ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Jo indėlis labai reikšmingas atkuriant Lietuvos valstybingumą, Seime rengiant Konstitucijos projektą ir daugelį įstatymų. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, kolegas ir bendražygius“, – sako Seimo Pirmininkė.

„Lietuva neteko dar vieno žmogaus, kurio parašu buvo pažymėtas Nepriklausomybę mums atnešęs dokumentas. Nuoširdi užuojauta Lietuvos politinio bei visuomenės veikėjo, filosofo Bronislovo Genzelio šeimai, kolegoms ir bendraminčiams“, – sakoma Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės užuojautoje.

 

 

 

Atgal