In memoriam
04 16. Laisvės kovotojai pagerbia Margaret Thatcher atminimą
Irena Tumavičiūtė
Lietuvių istorijos metraštininkas, naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrėjas, paveldo puoselėtojas Albinas Kentra dar sovietų okupacijos metais išmoko tyliai dirbti tautinį patriotinį darbą. Aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais prie interjerų, kurie buvo sukurti jo iniciatyva ir puošė Vilniaus universiteto centrinius universiteto rūmus ir Filologijos fakultetą, sustodavo ne tik universiteto, bet ir miesto svečiai. Antano Kmieliausko, Vitolio Trušio, Petro Repšio, Ramutės Jasudytės ir kitų menininkų sukurtuose darbuose jie matė amžiną lietuvių meilę savo žemei, darbui, savo artimui. Septintajame dešimtmetyje A. Kentra pradėjo kaupti video medžiagą, kurioje išsaugotos studentų šventės, Kiemo teatro spektakliai, mieste vykę tautiški renginiai.
Prasidėjus Atgimimui, Albinas Kentra su savo video kamera ėmė fiksuoti unikalius istorinius įvykius. Kai prie Katedros buvo pastatytos pirmosios badautojų palapinės, Katedros aikštė jam tapo spaudos konferencijų vieta, nes ateidavo ne tik lietuviai, bet ir į Vilnių atvykę užsieniečiai. Žurnalistai ar politikai norėdavo ir pabendrauti. Prie tų palapinių Albinui Kentrai, kuris, anot vokiečių publicistės Mariannos Butenschön, be akcento kalbėjo Oksfordo anglų kalba, kuris dar konclageryje buvo išmokęs vokiečių ir rusų kalbas, teko bendrauti su didžiųjų pasaulio laikraščių žurnalistais, jo pasisakymus transliuodavo užsienio ̶ net tolimosios Japonijos ̶ televizijos kanalai.
Bendraudamas su užsieniečiais, Albinas Kentra įsitikino, kad užsienio žiniasklaidoje trūksta informacijos apie įvykius Lietuvoje arba ji pateikiama iškraipyta. Todėl ryžosi užpildyti šią spragą, Lietuvos laisvės kovotojų vardu kreipdamasis į valstybių ar vyriausybių vadovus. Albino archyve išsaugoti laiškai Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių prezidentams ir vyriausybių vadovams. Į šiuos laiškus visada susilaukdavo atsakymo (išskyrus Boriso Jelcino).
Šiomis dienomis, kai pasaulis atsisveikina su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Margaret Thatcher, Miško brolių rūmuose pagerbiamas šios iškilios politikės atminimas, prisimenami jos nuopelnai Lietuvos laisvei.
Laiško kelias į Londoną ir atsakymo - į Lietuvą
Ypač daug laiškų Miško brolių draugijos vardu buvo parašyta po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. Reikėjo surasti žmonių, kurie laiškus perduotų į atitinkamas institucijas (tebeveikė sovietinė korespondencijų kontrolė). Informuoti Jungtinės Karalystės ministrę pirmininkę apie sovietinės okupacijos padarinius, iškilusią grėsmę Lietuvos laisvei ir kreiptis į politikę dėl palankios pozicijos kalbantis su Michailu Gorbačiovu buvo labai svarbu ir reikėjo skubėti ̶ Margaret Thatcher rengėsi vizitui į Maskvą. Kaip ir kitais kartais, Albinas Kentra turėjo surasti žmogų, kuris galėtų nuvežti laišką ir įteikti pagal adresą. Tas žmogus buvo K. Grinius. Albinas Kentra yra išsaugojęs paskubomis K. Girniui rašyto prašymo kopiją.
[Kopija]
Laiškas pasiekė ponią Margaret Thatcher. Netrukus atėjo ir atsakymas ̶ tais laikais Vakarų diplomatams žinomu keliu: laiškas iš DOWNING STREET buvo perduotas į Maskvą, ten įdėtas į paprastą voką su penkių kapeikų vertės pašto ženklu ir įmestas į pašto dėžutę.
Laiško faksimilė
Laiško vertimas
Gerbiamasis pone Kentras,
rašau jums mūsų Ministrės Pirmininkės pavedimu ir pranešu, kad jūsų laišką gavome ir kad į jį bus rūpestingai įsigilinta.
Ponia Thatcher paprašė perduoti jūsų laišką atitinkamam departamentui, kad pastarasis imtųsi atsakomybės už tuos jūsų keliamus klausimus ir taip susipažintų su jūsų išdėstytais faktais.
/Parašas/
Iš laiško matome, kad tai nebuvo tik mandagus laiško gavimo konstatavimas ̶ atitinkamam departamentui pavesta „imtis atsakomybės” už Lietuvos laisvės kovotojų laiške keliamus klausimus. Be abejo, laiške išdėstyti faktai pateikė Margaretai Thatcher naujų argumentų dėl komunizmo nusikaltimų Baltijos šalyse ir dėl Lietuvai iškilusių grėsmių.
Tuo įsitikinome, dėmesingai sekdami iš Maskvos transliuojamus epizodus apie jos vizitą. Vėlesni įvykiai parodė, kad ministrė pirmininkė, bendraudama su Gorbačiovu ir Vakarų Europos valstybių vadovais, nuosekliai laikėsi griežtos pozicijos dėl Lietuvos ir Baltijos šalių laisvės. Ji svariai prisidėjo prie komunizmo žlugimo, atliko lemiamą vaidmenį grąžinant į Europos šeimą tautas, kurios keliems dešimtmečiams buvo atsidūrusios už „geležinės uždangos”.
Pagerbiant į Amžinybę iškeliavusios vienos ryškiausių pasaulio politikos žvaigždžių atminimą, rekonstruotų Miško brolių rūmų balkone plevėsuoja juodu kaspinu perrišta Lietuvos vėliava, o šalia ̶ iš stendo, papuošto raudona rože, į praeivius žvelgia šviesaus atminimo Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė.
Jono Česnavičiaus nuotrauka
Ponios Margaret Thatcher laidotuvių dieną, balandžio 17-ąją, 12 val., vilniečiai kviečiami atvykti prie Miško brolių rūmų adresu Totorių 9/Labdarių 10 pagerbti didžiosio politikės atminimą.
Atgal
.jpg)
