In memoriam
11 23. Vilniuje paminėtos ukrainiečių tautos genocido metinės
2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 17.00 val., minint 1932–1933 metų Ukrainos holodomoro 80-ąsias metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo atidaryta dokumentinė paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“.
Lapkričio 22 d., penktadienį, 16.30 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje surengta tradicinė akcija „Uždek žvakę“.
Lapkričio 23 d., šiandien, 10.00 val. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje (Aušros Vartų g. 7B) bus aukojamos šv. Mišios.
Parodą parengė Ukrainos nacionalinis muziejus „Ukrainos holodomorų aukų atminimo memorialas“. Ja siekiama supažindinti visuomenę su sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimais Ukrainoje, apmąstyti praeities tragedijas ir pagerbti nekaltai nužudytų žmonių atminimą.
Parodą sudaro 22 stendai. Juose rodomos XX a. 4-ojo dešimtmečio nuotraukos, archyviniai dokumentai, liudininkų prisiminimai ir net surogatinių patiekalų, kuriuos valgydami žmonės bandė išgyventi visuotinio bado metu, receptai. Parodos medžiaga atskleidžia, kad totalitarinis režimas sąmoningai organizavo Ukrainos žmonių marinimą badu.
Kaip teigia parodos rengėjai, surasti aukščiausių Sovietų Sąjungos partinių ir valstybinių valdžios institucijų archyviniai dokumentai, taip pat tarptautinių organizacijų dokumentai patvirtina, kad holodomoras – tai ukrainiečių tautos genocidas, o badas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo priemonė.
Paroda surengta bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Ukrainos nacionaliniam muziejui „Ukrainos holodomorų aukų atminimo memorialas“, Lietuvos ukrainiečių bendruomenei ir Ukrainos ambasadai Lietuvoje. Lietuva – paskutinė iš trijų Baltijos šalių, kurioje atidaryta minėta paroda. Latvijoje ji sėkmingai rodoma nuo rugsėjo 11, o Estijoje – nuo lapkričio 19 dienos. Parodos pristatymai Baltijos šalyse – tai tik maža dalis visų renginių, kurie šiais metais organizuojami Holodomoro 80-osioms metinėms paminėti. Kaip pranešė Ukrainos prezidento patarėja Ana German, įvairūs minėjimo renginiai vyks net 47 pasaulio šalių sostinėse.
Sovietų režimo dirbtinai sukeltas badas arba holodomoras Ukrainoje prasidėjo 1932 metų balandžio mėn. ir truko iki 1933 metų lapkričio. Jo metu, įvairiais skaičiavimais, žuvo nuo 7 iki 10 mln. žmonių. 2006 m. lapkričio mėn. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras pripažintas ukrainiečių tautos genocidu. Bado mirtis Ukrainoje tarptautiniu mastu pripažinta ir daugelio kitų šalių oficialiuose dokumentuose. Kasmet lapkričio ketvirtąjį šeštadienį Ukrainoje minima Nacionalinė holodomoro ir politinių represijų aukų atminimo diena.
Lietuvių ir ukrainiečių tautų istorija, susipynusi dar viduramžiais, turėjo daug bendrų bruožų ir praėjusiame šimtmetyje. Vienas jų – sovietų okupacija. Atsidūrusi „blogio imperijos“ (taip Sovietų Sąjungą šaltojo karo metu pavadino JAV prezidentas Ronaldas Reiganas) gniaužtuose kiek anksčiau nei Lietuva, Ukraina išgyveno vieną baisiausių XX a. genocidų – tautos marinimą badu (holodomorą).
Sovietų režimo dirbtinai sukeltas badas prasidėjo 1932-ųjų balandžio mėn. ir truko iki 1933-iųjų lapkričio. Jis kilo ne dėl stichinės nelaimės – sausros ar nederliaus; tai buvo kryptingos sovietų politikos rezultatas. Ukrainos valstiečiams buvo nustatyti praktiškai neįgyvendinami grūdų paruošų planai, siekta, kad jiems neliktų ko valgyti. Kai planas nebuvo įvykdomas, į regioną atsiųsdavo kariuomenę. Ištisi kaimai ir rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais. 1933 m. pradžioje sovietų vyriausybė nutarė dar labiau sustiprinti Ukrainos kaimų blokadą. Visą Ukrainos teritoriją apsupo kariuomenė, šalis pavirto didžiuliu mirties lageriu. Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkst., kas valandą – 1 tūkst., kas minutę – 17 žmonių. Įvairiais skaičiavimais, per 17 mėnesių žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo išvengė tik Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
