VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2021-06-13
1939 metų rugsėjis šiltas, gražus gamtos padovanotas rudenėlis atėjo į Lietuvą, bet atėjo ne toks ramus kaip visada.  Plačiau
2021-06-13
„Liaudies priešo“ brolį Balį Uborevičių – mirties lagerin, šeimą – prie Laptevų jūros. Plačiau
2021-06-12
Iš senesnių bažnyčių minėtinos Steindammo (Šteindamo; 1263 m.), Juditten (Judyčių; 1288 m.) katalikų bažnyčios Plačiau
2021-06-08
1344–1345 m. sandūroje, greičiausiai pačioje 1345 m. pradžioje, Vilniuje įvyko perversmas, atvedęs į valdžią vieną sėkmingiausių viduramžių Lietuvos valdovų – Algirdą.  Plačiau
2021-06-05
1525 m. žlugus VO, buvęs jo didžiuoju magistru ir tapęs pirmuoju Prūsijos kunigaikščiu, Albrechtas Brandenburgietis iš Gediminaičių ir Hohenzollernų (Hohencolernai) dinastijos (Kazimiero dukters Sofijos ir Brandenburgo-Ansbacho markgrafo Friedricho sūnus)  Plačiau
2021-05-29
SEMBOS GYVENTOJAI, GEOGRAFINĖ, STRATEGINĖ PADĖTIS. ISTORIOGRAFINĖ APŽVALGA Plačiau
2021-05-29
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir kiek vėliau apie Gedimino kilmę buvo išplitusios dvi pagrindinės versijos. Viena teigė, kad Gediminas buvo „prastos“ kilmės, Vytenio arklininkas, o antroji skelbė jį Vytenio sūnumi. Tuo tarpu šiuolaikinėje istoriografijoje nuo XIX a. įsitvirtino nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis. Kaip gi yra iš tikrųjų? Gediminas – Vytenio arklininkas Pirmą versiją apie Gedimino kilmę anksčiausiai išdėstė kryžiuočiai apie 1412–1413 m. surašytame memorandume „Santrauka apie Jogailą ir Vytautą“. Memorandumas parašytas ginčų su Lietuva dėl Žemaitijos metu ir išreiškia priešišką Jogailai ir Vytautui tendenciją. Čia pateikta trumpa Lietuvos istorijos apšvalga nuo Vytenio laikų. Plačiau
2021-05-27
Šiemet sukanka  73 metai nuo didžiausio Lietuvos istorijoje trėmimo: 1948 m. gegužės 22-23 dienomis MGB ir jų pagalbininkai vietiniai kolaborantai  sugrūdo į  gyvulinius vagonus daugiau kaip 40 000 žmonių. Kaip ir kiti Michailo Suslovo vykdyto  „galutinio lietuvių klausimo sprendimo“ etapai, šis tragiškas gyventojų išplėšimas iš gimtųjų namų ir išgabenimas į atšiaurius Sibiro regionus  buvo užkoduotas nekaltu  pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Plačiau
2021-05-22
V. Trumpa: „Buvusieji karaliaus šalininkai dabar nori pralįsti su princo idėja“ Plačiau
2021-05-21
Visos Mažosios Lietuvos, jos pagrindinės dalies Karaliaučiaus krašto kultūros paveldo laikraštyje aprašyti bei sutalpinti neįmanoma – labai plati tema. Plačiau
2021-05-14
Vincas Rastenis: „Kuo karalius taip jau žymiai geresnis už kunigaikštį?“ Plačiau
2021-05-14
Eidamas muziejininko Baleniūno skaudaus likimo pėdsakais ilgametis Nemuno “ žurnalo bendradarbis, žurnalistas A. Dargis, nukeliavo ilgą ir sudėtingą kelią, prikeldamas iš praeities dar gyvus liudytojus ir užslėptus faktus. Plačiau
2021-05-08
Prano Viktoro Raulinaičio tezės apie po Mindaugo karūnavimo neva iki 1920 m. išsaugotą Lietuvos karalystės statusą ir Jono Rugio paprieštaravimas perdėtam karaliaus titulo sureikšminimui Plačiau
2021-05-08
Slėptuvę kasė ir nacių “kolaborantas”  1943 m. pavasarį Baleniūnas prie savo namų pradėjo kasti duobę, vaikams sakydamas, kad čia laikys bulves.  Plačiau
2021-04-30
Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m., pačiame miesto centre, tarp Donelaičio ir Putvinskio gatvių esančiuose Vytauto Didžiojo Kultūros ir Karo muziejų rūmuose, visai priešais Kauno nacių vadų būstines, vyko neįtikėtini įvykia Plačiau
2021-04-24
Nuo seno Lietuvos valdovai buvo vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, ir šis titulas šimtmečius nekėlė jokių abejonių. Jis vartojamas jau nuo pačių seniausių bandymų rašyti Lietuvos istoriją  Plačiau
2021-04-16
Vos prašvitęs pavasaris kviečia į lauką, pasivaikščioti, pasidžiaugti bundančia gamta, pamąstyti, prisiminti Lietuvos istorijos įvykius. Plačiau
2021-03-26
1939 m. kovo 23 d. Vokietijos reichas okupavo Klaipėdą. Prieš tai naktį Lietuva buvo priversta pasirašyti atitinkamą sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo. Plačiau
2021-03-26
„...artisto priedermė yra ne vien piešti, bet sužadinti naujas mintis, traukti į tą pusę, iš kur jis tikisi įgyti šviesą ir laimę....” (Iš Joniškėlyje 1901 m. lapkričio 13 d. laiško P. Višinskiui) Plačiau
2021-03-19
Vilnius neatsiejamas nuo Gedimino: būtent 1323 m. sausio 25 d. Gedmino laiške jis buvo paminėtas pirmą kartą, būtent šio kunigaikščio laikas jis tapo sostine. Galop, kas gi nežino legendos apie geležinį vilką, pasirodžiusį Gedimino sapne ir išpranašavusį miestui šlovingą ateitį? Plačiau