VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2022-11-19
Kazimieras Jogailaitis valdė Lietuvą ilgiau, nei bet kuris kitas valdovas – net 52 metus, nuo 1440 iki 1492 metų. Skirtingai nei jo pirmtakai, kuriems teko kovoti su kryžiuočiais arba tarpusavyje Plačiau
2022-11-23
1997 m. oficialiai baigėsi Pirmasis opiumo karas - britų administracija paliko Honkongą. Antrasis opiumo karas tebesitęsia, nes Rusijos Federacija tebėra okupavusi Amūro regioną ir Išorinę Mandžiūriją.  Plačiau
2022-11-19
Jaunsvirlaukio dvaras Simono Daukanto229-ąjį gimtadienį sutikome Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje, kur vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto suorganizuota tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Jaunsvirlaukio akademija“.  Plačiau
2022-11-17
Kionigraco mūšis,  didžiausias Austrijos–Prūsijos karo mūšis, 1866 07 03 vykęs tarp Sadovos ir Kionigraco (dabar Hradec Kralovė) Čekijoje. Tai buvo didžiausios kautynės prieš pirmąjį pasaulinį karą ir jame buvo daugiausia sutelkta kavalerijos. Plačiau
2022-11-11
1939 metų rugsėjo 1-ąją hitlerinė Vokietija užpuolė Lenkiją, o jau 17 dieną jos rytinę sieną peržengė Raudonoji armija.  Plačiau
2022-11-05
Rusų ir baltarusių (gudų) tautinių mažumų dislokacija Lietuvoje bei istoriniai Lietuvos santykiai su kaimyninėmis slavų valstybėmis – tai labai plačios ir skirtingos tyrimo sritys. Plačiau
2022-10-22
„Svarbiausia – tiesa ir susitaikymas. Lankydamasis Kaune pastebėjau daugiau istorijos ženklų – bandymų pažymėti tai, kas tam tikrose vietose nutiko jo didelei žydų bendruomenei. Plačiau
2022-10-22
„Karūnos audra“ ir Jogailos planas Netrukus po Vytauto Didžiojo mirties, Lietuvą sukrėtė vidaus ir išorės neramumai. Plačiau
2022-10-15
Simbolinis veiksmas, atskiriantis Maskvą nuo senosios rusų civilizacijos. Plačiau
2022-10-08
Žemaičių santykis su Vytautu painus. Šiuolaikiniai žemaičiai Vytauto nemėgsta, nuolat prikaišioja jam Žemaitijos atidavinėjimus ir menamą žemaičių savivaldos žlugdymą. Plačiau
2022-09-24
Tęsiant rašinius apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, svarbu peržvelgti jos veiklą šiandien, žinoma, tik kai kuriuos bendravalstybinius, ypač probleminius aspektus.  Plačiau
2022-09-24
Dramatiška Vytauto valdymo pabaiga šiandien žinoma skambiu „karūnos audros“ pavadinimu. Taip ji aprašoma ir istorikų darbuose, ir rašytojų kūryboje. Plačiau
2022-09-24
Pasibaigus karui, Lenkijos valdžia gyventojams vokiečių išduotus pasus keitė į lenkiškus. Ta proga pasinaudojo ir Suvalkų krašte veikiantys Lietuvos partizanai. Plačiau
2022-09-17
Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Plačiau
2022-08-26
1941 metų birželio mėnesio rengiamo Lietuvoje sukilimo pradžia buvo siejama su karo pradžia. Taip jau sutapo, kad tą pirmąją karo dieną, sekmadienį, buvo numatytas LAF posėdis Plačiau
2022-08-26
Po to iki 1946 m. pavasario Vytauto rinktinės 4-osios kuopos būrys didesnių puolamųjų operacijų nevykdė. Jei susidurdavo su priešu, tai atsitiktinai. Plačiau
2022-08-20
Julijona Algirdienė buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė.  Plačiau
2022-08-20
Viena svarbiausių Vytauto rinktinės 4 kuopos užduočių buvo sudaryti sąlygas emisarams saugiai pereiti sieną. Plačiau
2022-08-13
Iš septynių žinomų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnų trims ilgiau ar trumpiau teko pasėdėti Lietuvos soste.  Plačiau
2022-08-12
Dauguma Vytauto rinktinės 4-osios kuopos vyrų dažnai pereidavo sieną ir nemaža laiko praleisdavo pas Punsko krašto lietuvius. 1945 m. gegužės pabaigoje į Lenkiją perėjo ir Julius Mielkus-Lubinas.  Plačiau