VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2021-12-11
Jeigu reikėtų išrinkti paslaptingiausią mūšį Lietuvos istorijoje, juo turbūt taptų Irpenės mūšis, įvykęs apie 1322 metus.  Plačiau
2021-12-04
Viduramžių Lietuva gyveno nuolatinio karo sąlygomis ir lengviausiai atpažįstama iš karo žygių bei pergalių. Tačiau ką galima pasakyti apie viduramžių Lietuvos raštiją ir literatūrą? Plačiau
2021-11-26
1259 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje įvykęs Skuodo mūšis – vienas reikšmingesnių 1253–1261 m. žemaičių kovų su Vokiečių ordinu įvykių. Plačiau
2021-11-20
Prieš 115 metų lapkričio 18-ąją gimė Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Stašinskas, kuris buvo pirmasis neoficialus Lietuvos atstovas prie Jungtinių Tautų Organizacijos Plačiau
2021-11-16
Lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai Pasvalio rajono Paliukų kaime  gimė pirmasis profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras. Šiuos metus Seimas paskelbė Juozo Zikaro metais.  Plačiau
2021-11-13
Viduramžių Lietuvos istorija – tai visų pirma kovų su kryžiuočiais istorija. Karo žygiai, mūšiai, pilių apgulos ir gynyba sudaro didžiąją šio laikotarpio istorijos dalį. Tačiau greta kalavijo bent jau nuo Mindaugo laikų Lietuvos valdovai santykiuose su kryžiuočiais pasitelkė ir diplomatiją. Plačiau
2021-11-14
Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos kariuomenė. Plačiau
2021-10-24
Pokalbiui Elena (aplinkinių vadinama Alyte) pakvietė į tvarkingą, šiltai pakūrentą savo pirkią Maksiūnų kaime (Ignalinos rajonas). Akį patraukė ant stalo padėti, namų šeimininkės skaitomi laikraščiai „Lietuvos aidas“, „Mūsų Ignalina“, „Valstiečių laikraštis“ ir knygos Plačiau
2021-10-23
Viduramžių Lietuva paliko turtingą paveldą visų pirma pilių ir piliakalnių pavidalu. Paliko ne tik dabartinės Lietuvos teritorijoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje Plačiau
2021-10-09
Spalio 7 d. minėtos 450-osios žymiosios jungtinio katalikų laivyno pergalės prieš turkų laivyną prie Lepanto metines. Plačiau
2021-09-11
Visais laikais esminės valstybės funkcijos buvo tvarkos palaikymas valstybės viduje ir jos gynimas nuo išorės priešų. Tačiau, kalbant apie išorinius santykius, ankstyvosios valstybės, kokia buvo ir Lietuva XIII–XIV amžiais, turėjo ir dar vieną funkciją – kaimyninių kraštų puldinėjimą. Plačiau
2021-08-20
Bevartydamas jau senove tapusius popierius, radau ir kone prieš šešiasdešimt metų man rašytą labai iškilaus Kėdainių šviesuolio, tikrai istorinės asmenybės, mokytojo Gasparo Seliavos laišką.  Plačiau
2021-08-14
Prieš 30 metų Lietuvos – Rusijos santykiuose  nušvito prošvaistė, atsirado vilčių, kad Rytuose turėsime ne tik didelį, bet ir draugišką kaimyną. 1991 m. liepos 29 d. į Maskvą pirmą kartą su oficialiu vizitu atvyksta Lietuvos delegacija Plačiau
2021-08-14
1382 m. rugpjūčio viduryje tuomet dar pagoniška Lietuva išlydėjo į dausas didįjį kunigaikštį Kęstutį – žmogų, tapusį tikra savo epochos pažiba. Tačiau Kęstutis nežuvo kovose su kyžiuočiais Plačiau
2021-08-09
Viskas prasidėjo, kai į 2020 m. Menų festivalio RUHRTRIENALE (Ruro trienalė) atidarymą buvo pakviestas profesorius Achille Mbembe, filosofas, istorikas,  vienas žymiausių pokolonijinės teorijos atstovų, tyrinėjantis kultūrinę kolonijinių struktūrų įtaką buvusių kolonijų  gyventojams. I Plačiau
2021-08-07
Po Benedikto Makros misijos tapo akivaizdu, kad Torunės taika jau faktiškai žlugusi ir Lenkija bei Lietuva nebeketina vykdyti joje pasiektų teritorinių sprendimų. Plačiau
2021-07-31
Jogailos ir Vytauto 1411 m. kelionė per Lietuvą: „paradas“ ar pasiruošimas naujam karui? Plačiau
2021-07-24
Dažnai sakoma, kad 1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis buvo lemiama pergalė prieš kryžiuočius. Po jo Vokiečių ordinas nebeatgavo savo galybės, prasidėjo jo nuosmukio laikotarpis.  Plačiau
2021-07-19
Girmavoje ir apylinkėse išliko 3 piliakalniai. Vienas jų yra bažnytkaimio šiaurinėje dalyje. Didysis piliakalnis (Grosser Hausenberg) stovi ant aukšto kalno (Bolšaja gora;apie 90 metrų), dabar apaugusio lapuočių mišku, krūmynais.  Plačiau
2021-07-19
Alberto Goštauto asmenybę sunku kam nors Lietuvoje prilyginti. Be abejonės, šį Lietuvos didiką, Geranainių grafą galime laikyti svarbiausia XVI a. mūsų šalies didžia asmenybe, kurios dėka Lietuvoje buvo pradėti kloti tvaraus valstybingumo pamatai  Plačiau