VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2015-01-10
Paprastai rudenį – kai prieš Visus Šventuosius apsilankau – dabar tik širdyje išlikusioje – tėviškėje, kur, atrodo, taip neseniai vos ne akimirksniu prabėgo mano su sesute Adute, kupina negandų ir jausmų, varginga vaikystė ir nė kuo ne geresnė jaunystė, prieš akis atsiveria su tuo susijęs, sukeliantis įvairius prisiminimus, ir tik juose tebesantis tos vietovės kraštovaizdis Plačiau
2015-01-10
Ar prisimenate kiek buvo skundų kolchozų laikais dėl jų pirmininkų? Vienam nedavė ganyklos, kitam arų, trečiam mašinos laidotuvėms. Taip, suįžūlėję šie visagaliai su savo baudžiauninkais galėjo elgtis nesivaržydami. Plačiau
2014-12-20
Visuomenei pristatytas Kaune esančių gynybinių įtvirtinimų atkūrimo projektas "At Fort". Šį renginį, kuriame kauniečiai buvo supažindinti su istorinio-architektūrinio parko idėja, organizavo viešoji įstaiga "Kauno tvirtovės projektai" kartu su Kauno miesto savivaldybe.   Plačiau
2014-12-20
Kalėdų Senelis nebuvo pagrindinis personažas trečiadienį Kaune šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtoje šventėje, nors renginys čia vyko prieškalėdinis. Jis surengtas ypatinga proga, nes atidengtos vėl sugrįžusios metalinės liūtų skulptūros, kurios prie muziejaus pagrindinio įėjimo stovėjo ištisus dešimtmečius, džiugindamos vaikus bei suaugusius Plačiau
2014-12-16
Palengvinti naujam gyvenimui prikeliamų karinio paveldo teritorijų išsaugojimą surandant ir pateikiant sėkmingus pasinaudojimo palankiomis situacijomis ar sąlygomis pavyzdžius, būdus bei metodus, taip pat sukurti bendradarbiavimo platformą jų naudotojams - tokie yra pagrindiniai projekto AT FORT "Europos tvirtovių tyrimas - vietos darnios plėtros skatinimas" tikslai. Plačiau
2014-12-12
Visada perskaitau Česlovo Iškausko straipsnius. Ypač sudomino„Volynės tragedija: kas pagimdė šį baisų nusikaltimą?“.  Plačiau
2014-12-05
Vytauto Didžiojo laikus menantis auksinis vyriškas žiedas ir durklas, VI-VIII a. būdingos grublėtosios keramikos pavyzdžiai, titnaginės skeltės iš akmens amžiaus - tokius radinius aptiko archeologų ir kitų sričių mokslininkų grupė Valdovų rūmuose.   Plačiau
2014-11-25
Bevartydamas savo archyvą, radau segtuvą su užrašu „P. A. Brazinskai“. Šiame segtuve net 32 laikraščių iškarpos iš skirtingų laikotarpių ir skirtingų valstybių – nuo TSRS iki JAV. Plačiau
2014-09-16
Taip jau susiklostė, jog Šiauliai miesto gimtadienį žymi susietą su pirmuoju vardo paminėjimu - 1936 m. rugsėjo 22 d. įvykiu - Saulės mūšiu. Tačiau Šiaulių dienų pokylio renginiai prasideda anksčiau ir baigiasi pasitinkant kunigaikščio Vismanto vardadienį rugsėjo 15 dieną. Plačiau
2014-08-23
Artėjant pavasariui, žiema labai nenorėjo savo valdžios užleisti. Tai pasnigdavo, tai pašaldavo, ir saulutės varvekliai nuo stovų pailgėdavo. O vaikams džiaugsmas ir „ledai“, kuriuos mėgdavo čiulpti kaimo jaunimas. Numuša lazda varveklius ir „gaivinasi“ suradę žiemos prabangą, pavasario pranašo ženklą. Plačiau
2014-08-05
Iš istorijos žinome, kad didžiausio masto tarptautinis konfliktas prasisėjo 1914 m. liepos 28 d., kai Austrija – Vengrija paskelbė karą Serbijai. Karo kibirkštį 1914 m. birželio 28 d. įskėlė serbų gimnazistas Gavrilas Principas Sarajeve nužudydamas Austrijos – Vengrijos sosto įpėdinį erchercogą Francą Ferdinandą ir jo žmoną Sofiją. Plačiau
2014-07-05
Kasmet karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pagerbiame prisimindami Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas. Nors Lietuvos istorinis gruntas dažniau kietas ir rupus, bet paveldėta karaliaus Mindaugo karūnos aureolė turi tvirtą istorinę bei pilietinę poziciją. 1253 metų liepos 6 dieną karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos vainikavimo aktu Lietuva Europos valstybių gretoje tapo karalyste. Plačiau
2014-06-02
Gegužės 30 d. Jurbarko mieste vyko renginys, skirtas Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Renginį kartu su Jurbarko rajono savivaldybe organizavo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Plačiau
2014-05-09
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje penktadienį pristatyta knyga "Manėm, kad greit grįšim", kurioje sutilpo 18 pokalbių su JAV lietuviais, priverstais palikti tėvynę Antrojo pasaulinio karo metais.   Plačiau
2014-04-17
Praėjo valstybinių švenčių Vasario 16, Kovo 11 minėjimų šurmulys, pažadinęs ne vieno, ypač vyresnio amžiaus žmogaus, prisiminimus. Plačiau
2014-04-14
Atėjusi jo žmona sako: „Man nepatinka, prašau perdažyti“. „Taigi tokia mūsų ekonomika...“,– tęsė jis. Prisiklausiau ir anekdotų. Ir – apie karininką, studentą ir šunį. Štai tokią „patriotinę“ nuotaiką rodė net kariškiai. Plačiau
2014-03-28
Pagaliau mano viltys išsipildė: pavyko ištrūkti iš Kuršo apsupties. Čia praleidau virš trijų mėnesių,  neturėjau vilties ištrūkti. Vienintelis kelias – užminuoti Baltijos jūrą. Kovo 3-ąją Liepojos karo uoste priplaukė karo laivas „Gotingen“, ir mus visus su patrankomis ir kitais ginklais ir 2 minogaudžių „palyda“ išplukdė į Ščeciną. Jau pirmąją naktį „pasveikino“ amerikiečių bombų kruša. Plačiau
2014-03-25
Mielas skaitytojau, šių dienų situacijoje vėl iškyla didvyriškos suomių tautos ir jos narsių karių žygdarbiai. Prieš 70 metų miškais ir ežerais pasipuošusią, šiaurėje esančią Tėvynę, apgynė nuo grobuoniško kaimyno agresijos, tautos žūtbūtinei kovai vadovavo garsus Suomijos karo vadas Karlas Gustavas Manerheimas. Plačiau
2014-02-07
Iš lomos keliuku pakilęs, jau matydavo Kopūstėlių kaimo medžius. Pirmoji troba kaimo dešinėje, nuo Žemaitkiemio pusės, buvo Vitolio tetulės Onos, vyriausiosios jo motinos sesers Onos Skuodienės, vėliau, jos vyrui Petrui ilgai iš Kanados negrįžtant, Taraškevičienės, kuri čia gyveno su dukra Onyte-Anciūte, vyriausiąja Vitolio pussesere, nustebusiomis akimis užgimusia, ir sūnumi Kaziu, trimis metais už Vitolį vyresniu jo pusbroliu. Plačiau
2014-02-04
Jeigu norėdavai ten nueiti, turėdavai apie tai mamai pasakyti, jos leidimą gauti. Mama sumuštinį ir šaltos giros iš rūsio atnešusi, į popierinį maišelį įdėdavo, žinojo, kad ten jis užtruks. Aerodromo pievos pakraštyje sugulę vaikai žiūrėdavo, kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai, ką jie ore išdirbinėja – ginčydavosi, šūkaudavo, spėliojo ir svajojo. Vitolis vien iš garso galėjo pasakyti, koks ten lėktuvas padebesiais skrenda – Anbo, Glosteris ar Devotinas. Kartais pasitaikydavo progos matyti, kaip kapitonas Rimas visokias figūras ore su savo lėktuvu raito, vaikai spėliodavo, kaip ta figūra vadinasi. Plačiau