VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2021-01-10
Netrukus mūsų namų  languose sušvis  žvakučių liepsnos rytmetiniai žiburėliai,   reiškiantys Lietuvos dvasinės pergalės – sausio 13-osios dieną. Suplevėsuos ir mūsų vėliavos. Plačiau
2021-01-10
Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį. Plačiau
2021-01-10
2018 m. sausio 27 d. sukako 110 metų, kai Bagrėne (šalia Prienų) gimė filosofas, pedagogas, kultūrologas, poetas Antanas Maceina. Apie savo likimą jis rašė: „Mano gyvenimą valdo kažkokia priešingybė: netapti tuo, kuo norėjau, o tapti tuo, kuo nė negalvojau“. Plačiau
2021-01-10
Sovietinės imperijos sukurta KGB sistema buvo pati didžiausia, paslaptingiausia, klastingiausia saugumo ir kišimosi į kitų valstybių reikalus sistema, apraizgiusi savo voratinkliais visą pasaulį, kuris turėjo priklausyti arba paklusti tos sistemos šeimininkams  Plačiau
2021-01-10
Motiejus Volončevskis – Valančius – XIX a. vidurio dominuojanti Lietuvos istorijos figūrų. Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas. Vyskupu jis dirbo ketvirtį amžiaus – keturiolika metų Varniuose ir vienuolika metų Kaune. Galbūt dėl šios priežasties kai kurie kauniečiai Valančių kartais vadina mūsų vyskupu. Plačiau
2020-12-25
Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo noriai švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms. Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis mėginant seną pakeisiti nauju, vieną šventę – kita, religiją – ateizmu. Šie sovietmečio kasdienybės miražai, įprastus šv. Kalėdų papročius keičiant ir priskiriant Naujiesiems metams, šiandien daugeliui yra išlikę kaip prisiminimai, kitiems – tai tik nugirsti pasakojimai. Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kurioje Naujųjų metų šventimo tikrovė sovietmečiu pristatomos fotodokumentų pasakojimu. Plačiau
2020-12-12
Istorikai seniai pastebėjo, kad krikščionybės platinimo dingstimi Lietuvą bemaž pusantro šimtmečio puldinėjusiems kryžiuočiams Lietuvos krikštas 1387 m. nebuvo riba, ties kuria jie būtų sustoję, nutraukę Lietuvos niokojimą ir žmonių žudymą bei pasidžiaugę bene 400 tūkstančių pagonių atsivertimu į krikščionybę, kurio jie neva visada tik ir siekė. Plačiau
2020-12-05
Buvo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžia. Jau buvo baigtos naikinti ar uždarytos į „specfondus“ knygos ir kita spauda, ugdanti tautinį ar religinį dvasingumą, išleista anksčiau, ypač Nepriklausomybės metais. Plačiau
2020-12-05
Seinai nuo seno garsėjo kaip įžymus religinio gyvenimo centras. Čia nuo 1818 m. vietoj Vygrių vyskupijos įkurta  Seinų vyskupija. XVII- XVIII a. laikotarpiu veikė dominikonų vienuolynas, pradėtas statyti 1619 m.  Plačiau
2020-11-24
 Žiūrint, kaip draugiškai kuriama po rinkimų nauja Lietuvos vyriausybė, prisiminiau, kaip buvo parodyta statistų vieta naujiems sovietų vadovams. Plačiau
2020-11-24
XIX a. Lietuva nebuvo tik svajonių, pasakų, mitų ir istorijos šalis. Taip ją poetizavo Oskaras Vladislovas de Liubicz Milosz ( lietuviška versija Oskaras Milašius). Plačiau
2020-11-24
Viduramžių Lietuvos istorijoje Vorutos vardas turi simbolinę prasmę – tai vienintelė Mindaugo pilis, kurios vardą išsaugojo istorijos šaltiniai. Čia 1251 m. sprendėsi Mindaugo, kaip valdovo, likimas. Pastarųjų metų tyrinėjimai šią pilį leido susieti su Šeimyniškėlių piliakalniu prie Anykščių ir gerokai praplėtė mūsų žinias apie ją. Plačiau
2020-11-15
Nutylėta nepatogi tiesa I. Arado prisiminimų knygoje aprašytas 1945 m. kovo mėn. įvykis, leidžia nustatyti šį mūšį, kaip Kiauneliškio, kuriame su NKVD būriais žudant Lietuvos partizanus dalyvavo ir Icchakas Rudnickis, vėliau išgarsėjąs kaip Aradas. Plačiau
2020-11-15
Apie Mėlynųjų Vandenų mūšį platesnių žinių rasime ne kiekvienoje Lietuvos istorijoje. Pati mūšio eiga mums faktiškai nežinoma, bet jo pasekmės buvo žymios: galima sakyti, kad jos keitė geopolitinę padėtį Rytų Europoje.  Plačiau
2020-11-10
Tai buvo didelio idealizmo kunigas Mykolas Krupavičius, vėliau gavęs prelato titulą. Šių metų gruodžio mėnesio 4 dieną sueina 50 metų nuo šio įžymaus mūsų Valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus mirties. Prelatas gimė prieš 135-erius metus Prienų rajono Balbieriškio miestelyje. Miestelis prisimena savo kraštietį, įrengęs jame M. Krupavičiaus alėją. Plačiau
2020-11-09
Ekonominiai žygiai– valstiečių apiplėšimas– maradieriavimas. Apie ginkluotus susidūrimus su vietiniais gyventojais, jų apiplėšimus ir žudymą I. Aradas užsimena keliose prisiminimų vietose. Partizanų veiksmai ir aktyvėjantis traukinių sprogdinimas kėlė daug įtampos tarp vokiečių, vietinių gyventojų ir sovietų partizanų.  Plačiau
2020-11-07
Lietuvos valstybės istorijoje tarpukario metais būta gana painių ir gana dramatiškų epizodų. Šiandien prisiminkime penkias dienas, kurios sukrėtė Lietuvos visuomenę. Tai penkios dienos, kai 1938 m. kovo mėn. Lenkija pateikė ultimatumą Lietuvai užmegzti su ja diplomatinius santykius. Plačiau
2020-11-01
Jau vien dėl to, kad Arado ir Lileikio keliai kirtosi, Aradas, kaip suinteresuotas asmuo privalėjo nedalyvauti ar būti nušalintas nuo bylos paruošimo. Jis neturėjo jokios teisės dalyvauti Lileikio bylos tyrimuose. Plačiau