VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Istorijos akcentai

04 06. Istorijos akcentai

Lietuvos istorija mena

1831 m. sukilimo vado Vincento Matusevičiaus vadovaujami sukilėliai užėmė Trakus.

1919 m. prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

1934 m. Maskvoje pratęstos TSRS nepuolimo sutartys su Lietuva, Latvija ir Estija.

1990 m. Vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos įpareigotos sustabdyti karinės įskaitos vedimą, neteikti sovietiniams kariniams komisariatams jaunuolių, turinčių registruotis šaukimo apygardose, sąrašų bei kitų dokumentų.

1999 m. iš Varšuvos nacionalinio muziejaus į Vilnių eksponavimui atvežtas garsusis dailininko Jano Mateikos paveikslas "Žalgirio mūšis".

2004 m. baigėsi Prezidento apkaltos procesas, per kurį Lietuvos Prezidentu buvęs 47 metų Rolandas Paksas pašalintas iš pareigų. R. Pakso prezidentavimas truko 13 mėnesių ir 11 dienų.

2010 m. eidamas 73-iuosius metus mirė rašytojas humoristas, publicistas Edvardas Antanas Vaitkus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1199 m. po sužeidimo Prancūzijoje mirė Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis.

1483 m. gimė italų tapytojas Rafaelis (Raphael), tikrasis vardas Rafaelas Santis (Rafaello Sanzio). Šis žymus Renesanso atstovas, be kita ko, sukūręs Popiežiaus rūmų iškilmių salių (vadinamųjų stancų) freskas, mirė tą pačią dieną 1520 metais.

1490 m. mirė Vengrijos karalius Matiašas I - jam pavyko suvienyti Vengriją bei užgrobti didelę dalį Habsburgų imperijos teritorijos, tarp jų ir Vieną.

1528 m. mirė vienas didžiausių vokiečių renesanso menininkų grafikas Albrechtas Diureris (Albrecht Duerer).

1789 m. pirmuoju JAV prezidentu išrinktas Džordžas Vašingtonas (George Washington). Jis yra vienintelis vienbalsiai išrinktas JAV prezidentas.

1793 m. Prancūzijoje įkurtas diktatoriaus įgaliojimus turėjęs Viešojo saugumo komitetas, kuriam vadovavo Žoržas Žakas Dantonas (Georges-Jacques Danton).

1812 m. gimė rusų rašytojas, publicistas ir filosofas Aleksandras Gercenas.

1830 m. Džozefas Smitas (Joseph Smith) Fajeto vietovėje Niujorko valstijoje įsteigė mormonų sektą.

1872 m. mirė lenkų kompozitorius ir dirigentas Stanislavas Moniuška.

1890 m. Javoje gimė olandų lėktuvų konstruktorius Antonis Hermanas Gerardas Fokeris (Anthony Herman Gerard Fokker). 1912 m. jis prie Berlyno įkūrė "Fokker" lėktuvų gamyklą.

1896 m. Atėnuose prasidėjo pirmosios šiuolaikinės Olimpinės žaidynės.

1917 m. JAV per Pirmąjį pasaulinį karą paskelbė karą Vokietijai.

1920 m. gimė amerikiečių mokslinės fantastikos kūrėjas Aizekas Azimovas (Isaac Asimov).

1941 m. Vokietija įsiveržė į Graikiją ir Jugoslaviją.

1955 m. Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) paskutinį kartą atsistatydino iš Didžiosios Britanijos premjero posto.

1965 m. iš Kenedžio kyšulio Floridoje paleistas pirmasis pasaulio komercinis komunikacijų palydovas "Early Bird I". Jis pradėjo veikti birželio 28 dieną.

1971 m. Niujorke mirė rusų kilmės kompozitorius Igoris Stravinskis - vienas didžiausių XX amžiaus muzikų, išgarsėjęs pirmiausia baletais "Petruška" ir "Šventasis pavasaris".

1991 m. Irakas sutiko su JT Saugumo Tarybos sąlygomis dėl paliaubų Persijos įlankos kare, kurias anksčiau vadino žeminamomis.

1992 m. Europos Bendrija pripažino Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybę - po šio žingsnio vietos serbai pradėjo karą prieš Bosnijos Vyriausybę.

1994 m. raketai pataikius į lėktuvą žuvo Burundžio ir Ruandos prezidentai Siprionas Ntariamira (Cyprien Ntaryamira) ir Džuvenalis Habiarimana (Juvenal Habyarimana) - pasikėsinimas sukėlė masines žudynes Ruandoje.

2000 m. pripažinus kaltu dėl terorizmo ir lėktuvo pagrobimo nuverstajam Pakistano ministrui pirmininkui Navazui Šarifui (Nawaz Sharif) skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

2001 m. Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas įteikė Jugoslavijos teisingumo ministerijai buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus išdavimo orderį.

2005 m. mirė Monako princas Renjė III (Rainier III).

2005 m. Irako kurdų lyderis Džalalas Talabanis (Jalal Talabani) tapo šalies prezidentu.

2009 m. Italijos Akvilos miestą sudrebino 6,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, nusinešęs 307 žmonių gyvybes.

Atgal