Istorijos akcentai
11 04. Istorija mena
Lietuvos istorijos akcentai
1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba Augustinui Voldemarui pasiūlė sudaryti Ministrų Kabinetą.
1991 m. Lietuva tapo Interpolo nare.
1994 m. Rusija suteikė savo sienai su Lietuva, Latvija ir Estija valstybinės sienos statusą.
2002 m. Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo ir televizijos kūrinių apsaugos.
2003 m. vienam iš pasaulinio avangardinio kino pradininkų, poetui, Niujorke gyvenančiam ir kuriančiam Jonui Mekui įteiktas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius.
2005 m. kūrybinės veiklos 40-metį atšventęs Valstybinis Vilniaus kvartetas apdovanotas Baltijos Asamblėjos premija už laimėjimus meno srityje.
2007 m. oficialiame Jono Meko vizualiųjų menų centro bei pirmosios šio centro parodos "Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" atidaryme dalyvavo priimti išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės į Vilnių atvykęs avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas.
2010 m. Vilniuje, šalia šv. arkangelo Rapolo bažnyčios įrengtame skvere, atidengtas ir pašventintas paminklas Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Paminklo autorius - skulptorius Jonas Gencevičius, skverą suprojektavo architektas Tauras Budzys.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1307 m. Šveicarijos konfederacija paskelbė atsiskirianti nuo Austrijos.
1520 m. Danijos karalius Kristianas II karūnuotas ir Švedijos karaliumi.
1605 m. Londone suimtas Gajus Foksas (Guy Fawkes), kuris, po Bendruomenių Rūmais iškasęs tunelį, kitą dieną ketino susprogdinti parlamento pastatą.
1650 m. Hagoje gimė būsimasis Anglijos karalius Viljamas III. 1689 metais tapęs karaliumi, jis užkariavo Airiją.
1790 m. gimė antrasis Paragvajaus diktatorius Karlas Antonijus Lopesas (Carlos Antonio Lopez). Užmezgus diplomatinius santykius su JAV bei daugeliu Europos šalių, jam pavyko nutraukti Paragvajaus izoliaciją.
1847 m. Leipcige mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Feliksas Mendelsonas (Felix Mendelssohn), labiausiai išgarsėjęs savo oratorija "Elijas".
1862 m. Ričardas Džordanas Gatlingas (Richard Jordan Gatling) iš Indianapolio užpatentavo pirmąjį jo vardu pavadintą greitašaudį kulkosvaidį.
1879 m. Džeimsas Dž. Ritis (James J. Ritty) iš Deitono (JAV Ohajo valstija) užpatentavo pirmąjį kasos aparatą.
1890 m. Londone oficialiai pradėjo veikti pirmoji elektrinio metropoliteno sistema.
1918 m. Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkai susitarė dėl Vokietijos kapituliacijos sąlygų.
1921 m. kraštutinių dešiniųjų pažiūrų fanatikas nužudė Japonijos ministrą pirmininką Takašį Harą (Takashi Hara).
1922 m. britų archeologas Hovardas Karteris (Howard Carter) Egipte rado pirmuosius faraono Tutanchamono kapo pėdsakus.
1946 m. įkurta JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO.
1952 m. JAV prezidentu išrinktas Dvaitas D. Eizenhaueris (Dwight D.Eisenhower).
1956 m. sovietų pajėgos nuslopino Vengrijos sukilimą. Ministro pirmininko pareigose Imrę Nadį (Imre Nagy) pakeitė Janošas Kadaras (Janos Kadar).
1966 m. trečdalį Italijos apsėmė didžiausias per šios šalies istoriją potvynis. Nuo išorinio pasaulio buvo atkirsta Florencija, kur nukentėjo daugelis šio istorine ir kultūrine praeitimi garsaus miesto lobių.
1977 m., kad priverstų pasitraukti iš Namibijos, JT įvedė ginklų embargą Pietų Afrikai.
1979 m. Irano teroristai užgrobė JAV ambasadą Teherane ir įkaitais paėmė 90 žmonių. 52 įkaitai nelaisvėje išbuvo 444 dienas.
1980 m. JAV prezidentu išrinktas respublikonas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan).
1983 m. Libane žuvo daugiau kaip 40 Izraelio kareivių, kai į jų stovyklą visu greičiu įvažiavo arabų teroristo savižudžio vairuojamas sunkvežimis su sprogmenimis.
1995 m. per taikos mitingą Tel Avive Jigalas Amiras (Yigal Amir) nužudė Izraelio ministrą pirmininką Icchaką Rabiną (Yitzhak Rabin), teigdamas, jog vykdė Viešpaties valią.
1999 m. šūviu į galvą nušautas Zambijos pirmojo prezidento Keneto Kaundos (Kenneth Kaunda) sūnus Vezis Kaunda (Wezi Kaunda).
2002 m. Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) pasirašė susitarimą dėl didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos su daugiau kaip 1,7 mlrd. gyventojų sukūrimo.
2008 m. Barakas Obama (Barack Obama) tapo pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu.