Asmenybės viduje gyvena tiek daug... Čia apsistojo darbštumas, nenustygstanti energija, nuoseklumas, jaunatviškas žavesys ir meilė gyvenimui... Negalėjau likti abejinga šiai asmenybei, todėl ir pakalbinau abiturientę Emiliją Trumpaitę. Ji mielai sutiko pasišnekučiuoti...

 Panevėžiečio žurnalisto Audriaus Skačkausko kūrybos gerbėjai sulaukė knygos „Neleisk angelui nukristi nuo peties“ antrosios dalies. 144 puslapių komentarų, miniatiūrų trijų dalių knygą išleido „Amalkeros leidyba“. Iliustravo Milda Radvenskaitė.

Daktarė, žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė (1920-1996), kurios jubiliejų šiemet minime, mielai prisiimdavo ir dar vieną titulą – ragana. Šis vardas, anot daktarės, senovėje tekdavo išmintimi garsėjantiems žmonėms. Tas žodis nusakė ypatingas asmens galias, gebėjimą regėti, taigi – pažinti, perprasti gamtos paslaptis

Rašytojo, istoriko doc. dr. Algirdo Kavaliausko šį rudenį išleistoje knygoje „Išlikti savimi“ spausdinama publicistika, bibliografija.

Tradiciniame Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos renginyje gausiai susirinkusiems į Adomo Mickevičiaus biblioteką nariams ir svečiams buvo pristatytas „Vingio“ kasmetinis, jau 10-asis,  literatūros ir meno almanachas. Susirinko kūrybingi žmonės, dainų ir poezijos mylėtojai.

Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį.

Rudens pavakarė išblukusi nakties svajonė

Spalio 15 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje pristatyta gydytojos onkologės, chirurgės, mokslininkės dr. Laimos Bloznelytės-Plėšnienės knyga „Mėnulis ir užuolaida“ (I dalis). Kaip pristato pati autorė: „Tai, kas liko po autocenzūros“.

Aš – beržas. Lietuviškas beržas. Su plieno Dalgiu Ant peties. (Paulius Širvys)

Istorikas publicistas Juozas Brazauskas seniai besidomintis Šveicarija ir jos ryšiais su Lietuva, artėjant abiejų valstybių diplomatinių santykių užmezgimo 100-čiui ir diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui (2021)

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda„Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas , žuvęs kovose už nepriklausomybę“, skirta karoaviatoriaus Juozo Kumpiožūties 100-osioms  metinėms paminėti. Nepriklausomybės kovose (1918-1923) gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos karo aviacija.Leitenantas Juozas Kumpis visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmasis lietuvių lakūnas paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomybę.

Be Tavęs... Kas pavedės prie knygos, kas suteiks atradimo džiaugsmą, kas sustiprins ieškojimų viltį...

Tai iš Rėklių k. (Panevėžio r.) kilusios daktarės docentės Reginos Kuzmaitės-Norkevičienės atsiminimų fragmentų knyga, kurią išleido „Homo liber“ leidykla. Parašyta rimtu akademiškiu tonu, jautriai ir ramiai, be piktų žodžių, negražinant to, kas buvo išgyventa, kuo džiaugtasi ir nelabai...

Vasarą Nida panaši į milžinišką kruizinį laivą, kurio deniuose kiaurą dieną laksto tūkstančiai poilsiautojų – nuo vieno borto pamarį, prie kito – pajūrį ir atgal, o vakarop, vėl – saulės palydėti... 

Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė gimė Žemaitijoje, vėliau su tėvais persikėlė į Vilnių, 1965 metais baigė Dailės akademiją, kur mokėsi scenografijos meno. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1967 metų.

Prie kiemo vartų stoviniavo vasara, ruduo rankose laikė dažų paletę, kompiuterio darbalaukyje dar ilgokai gulėjo parengtas interviu. Reikėjo, kad viskas susigulėtų...

„Varpas“ – tai pirmoji Lietuvoje privati leidykla – akcinė spaudos bendrovė, sukurta dar sovietmečio agonijos laikais 1989 m. Kaune. Leidyklos steigėjai buvo žinomi žurnalistai Povilas Antanas Kaunas ir Romualdas Neimantas, o netrukus į jos veiklą įsijungęs ir Juozas Kundrotas. 

Aną penktadienį, saulėtą, prabėgusios vasaros atšvaitais margą Vilniaus senamiestį sudrebino patrankos šūvio griausmas. Gal vėl Napoleono kariai užplūdo miestą?

1940 metais lietuvių tauta tapo ir fiziniu, ir politiniu sovietinių okupantų įkaitu. Įkaitais, beje, tapo ir tie, kurie ir realiai stojo okupantų pusėje, padėjo įkurti bei įtvirtinti jų valdžią. 

Gražią šeštadienio dieną lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime vėl vyko tradicinis respublikinis renginys, pavadintas skambiu žodžiu – „Vaižgantinės“. Į Malaišius suvažiavo svečiai iš Vilniaus ir Kauno, Utenos ir Anykščių, Kavarsko ir Svėdasų...  Lietuvos žurnalistų sąjungos dėka į šventę turėjo progos atvykti ir nemažas vilniečių žurnalistų būrys.