Virusas COVID-19, 2020-ųjų pradžioje bemaž visus planetos gyventojus perkėlė į virtualias skaitmeninės komunikacijos erdves. Materialiajame pasaulyje liko tik tie žinduoliai, kurie niekada nesimokė matematikos. 

Teatras iš prigimimo tūno kiekvieno žmogaus širdyje. Ypač Lietuvoje. Kiekvienas padorus kaimas turėdavo (gal ir dabar dar tebeturi) savą teatrą. O miestuose... Žiūrėk, neturi pastogės, negauna jokios paramos, ir vis tiek vos ne kiekvienoj gatvėj veikia teatras. Kokia dvasios stiprybė, koks nenumaldomas šauksmas, turėjimas ką pasakyti ir mokėjimas pasakyti.

Birželio 9 d. Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje atidaryta Linos Beržanskytės Trembo tapybos paroda „Matymas“, kurią pristatė pati autorė, kalbėjo ir LDS pirmininkė Edita Utarienė.

Vandenio pokalbiai su medžiais Manau, vandeniais galima būtų vadinti dailininkus akvarelininkus, o kolegės akvarelininkės, jau senai nusipelno undinių vardo! Kai kokioje parodoje stebi jų darbus, atrodo jas pačias regi  dūkstančias popieriuje išsiliejusių atspalvių bangose.

Naująją Lietuvos kultūros ir meno tarybą sudaro: dr. Lolita Jablonskienė – Nacionalinės dailės galerijos vadovė (tarybos pirmininkė); Dagnė Vildžiūnaitė – Nevyriausybinių organizacijų tarybos narė (tarybos pirmininkės pavaduotoja); Skaistė Aleksandravičiūtė – Jaunimo reikalų tarybos narė; dr. Irena Alperytė – Kultūrinės edukacijos tarybos narė; Audrius Ambrasas – Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininkas; Giedrė Čistovienė – Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narė; dr. Rokas Dovydėnas – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos narys; Kęstutis Drazdauskas – Lietuvos kino tarybos narys; dr. Marija Drėmaitė – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos narė; Goda Giedraitytė – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos narė; Vilma Griškevičienė – Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė; dr. Renaldas Gudauskas – Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas; dr. Rūta Kačkutė – Muziejų tarybos narė; Romas Matulis – Kultūros centrų tarybos narys; Algirdas Orantas – Lietuvos dizaino tarybos pirmininkės pavaduotojas; Milda Valančiauskienė – Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos pirmininkė; Gytis Vaškelis – Literatūros tarybos pirmininkas; Viktorija Vitaitė – Neįgaliųjų reikalų tarybos narė; Dalius Žižys – Archyvų tarybos narys.

2020 metų gegužės 29 d. į po  nedidelio remonto atsinaujinusius Bitės namus Panevėžyje, Šv. Zitos g. 18, kuriuose Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gyveno paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį  (1932 - 1943 metais) susirinko šiandieniniai jos bičiuliai.

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pastatyta prieš 110 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro Dambrausko (1860-1938) vardu. Mokyklai vadovavo lietuvių švietimo draugija "Saulė" veikusi 1906-1940 m.

Šių metų birželio 5 dieną poetui Antanui Kalanavičiui (1945-1992) būtų sukakę 75-eri metai. Poetas  visuotinio pripažinimo sulaukė tik po mirties, daugiausia buvusios žmonos Perpetua Dumšienės dėka.  Būtent ji poetoAntano Kalanavičiaus kūrybą pristatė visuomenei.

Permainų pavasario paukščiai  Besibaigiant Besniegei 2019-2020 metų žiemai smelkėsi nerimas - jei klimato kaita vyksta tokiais tempais, ko laukti pavasarį, vasarą? Interneto pranašautojai skelbė ateisiančius speigus, sausras, badmetį. O gal, jei sausyje nebuvo sniego, ir ievos gegužėje nesužydės?

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pirmą kartą susitiko su šių metų sausio pabaigoje pareigas pradėjusiu eiti JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu S. Gilchristu. Virtualiame susitikime aptartos bendros kultūrinės aktualijos. Kultūros ministras pasidžiaugė, kad šalies bibliotekos vis sparčiau tampa medijų ir informacinio raštingumo ugdymo koordinatorėmis. Šiuo metu Kultūros ministerijos rengiamai Medijų raštingumo programai svarbi JAV ambasados Lietuvoje patirtis šioje srityje.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje Ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina...“

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais aptarti sudėtingos šio sektoriaus padėties besitęsiančios krizės akivaizdoje. Pokalbio metu dėmesys buvo sutelktas į Vyriausybės paramos kultūrai skirstymo principus, karantino suvaržymų renginiams atlaisvinimą bei planuojamą priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą. 

 „Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj  ir ne iš vieno žmogaus“.  

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene viešėjo Kaune, būsimojoje 2022 metų Europos kultūros sostinėje. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje valstybės vadovą pasitiko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Išreiškę pagarbą prie paminklo Nežinomam kariui, Prezidentas su meru tęsė pokalbį žengdami atsinaujinusia Laisvės alėja. Šalies vadovas ypač domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, kuris pretenduoja tapti UNESCO pasaulio paveldo vertybe,

Skaitydama Audriaus Skačkausko novelių, esė ir humoreskų rinktinę „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, prisiminiau televizijos pokalbių  laidą, kurioje jis dar 2018 m. atviravo esantis visoks: gyvenantis pagal sąžinę, besimokantis klausyti, ieškantis ramybės. 

Gegužės 4 d., minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT televizija kvietė gyventojus rinkti LRT žodį ir posakį – siūlyti įdomius, netradicinius, tarmiškus, naują reikšmę įgavusius žodžius bei posakius, kuriuos išgirdo LRT televizijos ir radijo programų laidose ar perskaitė LRT.lt portale per pastaruosius metus.

Elenos  Červinskienės „Silpnųjų jėga“ išleista pavėluotai, nors ant jo pirmojo viršelio uždėtas antspaudas su žodžiais „Tremties archyvas“. („Vaga“, 1995). 

  Šiais metais Motinos diena į mūsų namus ateina esant gana neįprastom sąlygom, siaučiant  nuožmiems  viruso vėjams. Vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu pasveikinsime savo mamas.  Kas    negalės jas tiesiogiai apkabinti,   pasveikins    iš tolo,  ištiestos rankos mostu, šypsena veide ar nuoširdžiu žodžiu.   Negalėdami nuvykti  prie savo mirusios mamos kapo, ją    turėtume  pasveikinti    gražių  prisiminimų puokšte, gal  uždegtos žvakutės blyksniu  ir malda.

2020-ieji Lietuvoje – UNESCO pasaulio paveldo metai. Šis sprendimas, kaip ir „paraleliniai“ Sugiharos, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, Steigiamojo Seimo, Tautodailės metai – nuostabi galimybė su mus supančia praeitimi ir įvairiomis jos formomis susipažinti artimiau. Net ir karantino metu, o gal kaip tik jo – šaltinių internete apstu, o ir gamtoje pasivaikščioti rekomenduojama, nesiburiuojant. Ne tik švęsti, bet ir šviesti – toks, atrodo, galėtų būti bet kurių proginių metų moto. Apie tai, kaip lietuviai vertina ir priima UNESCO ženklą, kiek esame pasiruošę švęsti, o ko dar reikėtų išmokti, galų gale, ar Kaunas jau pasiruošęs būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, kalbamės su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaite.

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primindama kiekvienam lietuviui represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.