Kaune Sugiharos namuose vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos istoriko dr. Arūno Bubnio knygos „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m.“ pristatymas.   Šioje knygoje pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas, kurioje  pateikiamas 17 nacių pareigūnų bei 84 nacių kolaborantų, tarnavusių Ypatingajame būryje, trumpi gyvenimo aprašymai. 

Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje įsikūręs Rašytojų klubas, vadovaujamas direktorės Janinos Rutkauskienės, vykdo įvairius literatūros projektus, organizuoja kultūros renginius, iš kurių vienas, įvykęs sausio 8 dieną – dailininko Vytauto Poškos tapybos parodos „Kita erdvė“ atidarymas. Kaip sako pats dailininkas: „Erdvės idėja – parodos jungiamoji grandis, paliekanti žiūrovui galimybę nevaržomai interpretuoti, pratęsti mintį, svajoti.

Žvelgdamas iš laiko atstumo į vaikystės ir jaunystės biografinį autoportretą prof. Vytautas Pranulis ieškojo metaforos, –kad priartintų, leistų pažvelgti įTyliosios kartos žmogaus gyvenimą. Nubraukė dulkes nuo medinės trobos mažo langelio, pabandė atskleisti užmarštin grimztančių vaizdinių ir įvykių uždangą.Ir pasinėrė į Tyliosios kartos tariamąją tylą.

Nina Kalita gimė Ukrainoje, nuo 1989 metų gyvena Lietuvoje. Ilgą laiką domėjosi fotografija, dalyvavo  foto pleneruose, jos darbai buvo eksponuojami kolektyvinėse parodose. Nuo 2010 metų dirba kvilingo technika. Surengusi dvi personalines parodas. Šiuo metu atlieka siuvinėjimo juostele darbus. Ji puiki segių, apyrankių meistrė. Puikiai įvaldžiusi piešimą, atvirukų gamybą, daug sukaupusi paveikslų pagal metų laikotarpius. Žavingi peizažai, gėlės. Jos dailūs darbai glosto žiūrovų širdis.

Susitikimas su žinomu žurnalistu, iliuzionistu, cirko istoriku Alvidu Jancevičiumi Vilniaus Teatro sąjungos salėje sukūrė gražią pramogą. Alvidas Jancevičius gimė Vėžalaukyje, Tauragės rajone. Baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įsigijo žurnalistikos specialybę. 

Atgimimo pradžioje kilnią idėją sugalvojo Kostas Fedaravičius, rajoninio „Jonavos balso“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas: pradėti leisti  kaimui skirtą mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. Tai turėjo būti varpininkų 1890-1905 m. leisto to paties pavadinimo žurnalo tąsa. Sumanymą pavyko įgyvendinti.

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ ir Senųjų rūmų padaliniuose vykdomas dailės projektas „Su Jumis dalinuosi savo pasauliu“. Rengiamos gimnazisčių piešinių parodos. Projekto dalyvės daug įdeda savo kruopštaus darbo, išradingumo, o svarbiausia  savo širdies.

Belaukiant didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdų, 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų Vitražo galerijoje atidaryta tapytojų Juozo Pranskevičiaus ir Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda. J. Pranskevičius eksponavo šešiolika paveikslų: „Bernardinų vienuolynas“, „Bernardinų gatvė“, „Jachtos Nidoje“, „Abstraktus peizažas“. Daugiausia paveikslų nutapyta 2019 metais.  G. Vitartaitė eksponavo devyniolika paveikslų: „Kuršių nerija“, „Gubojos kopose“, „Kalėdinis I“, „Sprudės piliakalnis“. Dailininkės darbai tapyti 2009–2019 m.

2020 m. sausio 5 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Arimanto Dumčiaus knygos "Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla " pristatymas bei profesoriaus 80-mečio paminėjimas. Šventiniame renginyje dalyvavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ,Kun. Robertas Grigas,  Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo narė Irena Haase, LR Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas,  Kupiškio rajono savivaldybės meras  Dainius Bardauskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas, gydytojas prof. Ramūnas Navickas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Vidmantas Valiušaitis, prof. Arimanto Dumčiaus giminės, artimi šeimos nariai, bendradarbiai, draugai, įvairūs visuomenininkai ir kiti svečiai.

Lietuvos dailės muziejaus rinkinius papildė džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje - apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų - Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų dailininkų darbai. Juos papildo ir kitų valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, JAV menininkų dovanoti kūriniai. Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną - nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus.

Tautodailės metams skirtus renginius iškilmingai pradėjo liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų, iškilių liaudies dailės kūrinių autorių, įvertinimas.

Pieštinis humoras, satyra, grafinės istorijos – visų laikų periodinės spaudos palydovai. Jau keli šimtmečiai, kaip nuolatiniai laikraščių skaitytojai kasdienį šiugždančių puslapių tyrinėjimą pradeda nuo linksmų „paveikslėlių“ – šaržuose švyti, raukosi politikai ir sporto žvaigždės, pasaulio naujienoms skirtuose plotuose dailininkai karikatūristai aktualijas perteikia grotesko štrichais, kultūros, meno skiltys marga šmaikščiomis iliustracijomis, o atsivertus paskutinį leidinio puslapį laukia pamėgtų komiksų herojai.

Į Vilnių grįžta tik kalėdiniu laikotarpiu rodomas reginys - kalėdinė 3D pasaka ant Vilniaus katedros didžiosios sienos. Šįmet - Hanso Kristiano Anderseno „Sniego karalienė". Nuo Šv. Kalėdų vakaro iki gruodžio 29-osios pasaka bus rodoma po 4 kartus kas vakarą. Naujoji 3D pasaka - tai galingų vaizdo projektorių ryškių šviesų ir jausmingos muzikos reginys, kuris truks 15 minučių. „Ilgų kūrybinių paieškų metu gimė užburianti trimatė erdvė. Personažai bei juos supanti aplinka unikalūs - kiekviena detalė animuota rankomis. Šiai pasakai sukūrėme daugiausiai personažų, gyvūnų per savo karjerą - net 15. Veikėjų charakteriai ryškūs, pozityvūs, kartais šmaikštūs", - pasakoja 8 žmonių kūrybinės grupės „Video architects" vadovas Linartas Urniežis.

Jau tradiciją turinčioje kasmetinėje ambasadų  labdaros Dublino mugėje (RDS Arenoje) 2019 lapkričio 17 d. greta kitų pasaulio valstybių veikė ir Lietuvos respublikos ambasados Airijoje stendas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse metų pabaigoje gausėja šventinių, labdaringų renginių kviečiančių prisiminti sergančius vaikus ir suaugusius, socialiai remtinus gyventojus.

Poetė Dalia Milukaitė – Buragienė, maksimaliai susikoncentravusi lyrikos baruose, pristato savo credo: „Eilėraštis – mano gyvenimas, ir viskas“ (eil. „Poezija, mano poezija“, p. 244). Ir suabejoti netenka – ant stalo padėta 487 puslapių jubiliejinė poezijos rinktinė „Skamba devynbalsė mūza“ – net 467 kūriniai: lyriniai eilėraščiai, dedikacijos, sonetai, trioletai, akrostichai. Nejučia atklysta mintis - dera šį poezijos fenomeną pavadinti, kaip jau būta lietuvių literatūrologijoje, skambiai -

Visi laukiame gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdų, dovanų po eglute, ir būtinai, dar vienos nedidelės smulkmenos – atviruko su artimų žmonių palinkėjimais – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“ Bėga metai, išaušo ir kompiuterinė epocha, akimirksniu skraido elektroniniai laiškai, bet tradicija siųsti paštu kalėdinius atvirukus – vis dar gyvuoja! Atrodo, kartu su sveikinimo atviruku, pašto ženklu ant jo, su palinkėjimų laiškeliu, atkeliauja ir meili gerumo, draugingumo šiluma. Gal kada nors-kas nors, pasakys – paštas išliko, nes visada buvo Šv. Kalėdos!

Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. M. Kvietkauskas dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams, kultūros edukatoriams, talentingiems jauniesiems kūrėjams. „Tai didžiulis mūsų kultūrinio gyvenimo spektras. Man šiemetines premijas norėtųsi pavadinti taip:  nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki slemo“, – sakė kultūros ministras.

Šviesus optimistinis požiūris į pasaulį žavi ir antrame knygos skyriuje, kurį įvardija žodžiai: Tik praeitis neleidžia/ mums pamiršti praeities. Poetė savo apmąstymus perkelia į jau artimu miestu tapusį Vilnių, žavintį pavasarinio lietaus nuplautu senamiesčio gatvynu, kylant saulei nuraustančiais bažnyčių skliautais, sekmadienio varpais ar sniego blizgesiu.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Lapkričio 22 d. Siclijoje, istoriniame  Kaltagirone mieste, garsėjančiame  savo įspūdinga keramika jau nuo Senosios Graikijos laikų, įvyko Sauliaus Šaltenio knygos "Žydų karalaitės dienoraštis"  pristatymas. Šis kūrinys - tai pirmoji  rašytojo knyga išleista Italijoje.