VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

03.21. Europos humanitariniame universitete įvyko įdomi vakaronė, skirta gimtosios kalbos dienai

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Europos humanitariniame universitete, ačiūdie prieš pat karantino paskelbimą, įvyko įdomi vakaronė, skirta tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Jaukioje universiteto salėje skambėjo lietuvių, baltarusių… ir net japonų kalbos. Vakarą vedė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, daktaras Aliaksandras Adamkovičius.

Vakaras prasidėjo įdomiais pranešimais apie savas gimtąsias kalbas. Daktaras Kazimieras Garšva kalbėjo apie lietuvių kalbos ypatumus, daktarė Lileja Plyhauka atskleidė baltarusių kalbos ypatumus.

Daktarė Alma Lapinskienė, išvertusi daug baltarusių rašytojų kūrybos į lietuvių kalbą, kalbėjo apie lietuvių ir baltarusių literatūrinius ryšius, ypač apie žinomo baltarusių poeto Alesio Razanovo kūrybą, skaitė jo eilėraščius baltarusiškai ir vertimus lietuviškai.

Maironis baltarusiškai

Man teko pristatyti ką tik savo iniciatyva išleistą dvikalbę Maironio eilėraščių knygą “Rūtų vainikas/Vianok z ruty”, kurioje garsaus lietuvių poeto eilėraščiai skelbiami lygiagrečiai baltarusių ir lietuvių kalbomis.

Šios knygos idėja manyje galutinai subrendo Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba "Zviazda" redakcijoje, kur 2017 metais įvyko "apvalaus stalo" diskusija "Baltarusija-Lietuva: literatūriniai horizontai". Iš Lietuvos diskusijoje dar dalyvavo Lietuvos pasiuntinybės Baltarusijoje kultūros atašė Mindaugas Gabrėnas ir leidyklos “Trys žvaigždutės” direktorius, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys Jeronimas Laucius. Tada buvo miela klausytis poetės Julijos Aleičenkos, kuri baltarusių kalba padeklamavo keletą jos išverstų Maironio eilėraščių.

Šis jaunos poetės išstojimas turi ir savo istoriją. 2016 metais, Baltarusijos rašytojų suvažiavimo pertraukos metu irgi buvo surengtas „apvalus stalas" lietuvių-baltarusių literatūrinių ryšių tema. Tada diskusijoje dalyvavo ir Baltarusijos akademikas, literatūrologas, rašytojas Adamas Maldzis. Man buvo ypač įdomu su juo arčiau susipažinti, nes žinojau, kad A. Maldzis aktyviai tyrinėjo ir lietuvių-baltarusių santykius, kartu su Alma Lapinskiene parašė knygą "Lietuvių ir baltarusių literatūriniai ryšiai", kuri Minske baltarusių kalba pasirodė 1988 metais, o Vilniuje lietuvių kalba - 1989 metais.

Vakarą vedė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, daktaras Aliaksandras Adamkovičius

Dainininkė Tatjana Grynevič-Matafonava

Daktarė Lileja Plyhauka

Japonų vertėjas Ken Sibata

Dainininkė Tatjana Grynevič-Matafonava

Baltarusiai šiam pokalbiui buvo gerai pasiruošę. Tačiau labiausiai nustebino trys jaunos baltarusių poetės: Jana Javič, Julija Aleičanka  ir Valerija Radunj -Sarotnik. Kiekviena iš jų išvertė į baltarusių kalbą po tris Maironio eilėraščius ir juos perskaitė. Jos ne tik sužavėjo, bet ir užvedė ant kelio Vilniuje išleisti knygą, kurioje Maironis lygiagrečiai skambėtų lietuvių ir baltarusių kalbomis. Džiaugiuosi, kad šiam mano sumanymui pritarė ir visos trys poetės, apsiėmusios dar išversti Maironio eilėraščių į baltarusių kalbą. Ir štai, mano džiaugsmui, po metų išgirdau naujus Maironio vertimus.

Vilniuje mano lūkesčius papildė daktarė, literatūrologė Alma Lapinskienė. Ji rado keletą Maironio eilėraščių vertimų į baltarusių kalbą, kuriuos dar 1984 metais padarė poetas Rihoras Baradulinas. Tada jau patikėjau, kad turėsime naują knygą, kurioje mūsų Maironis prabils ir baltarusiškai.

Smagu buvo pasiklausyti, kaip Maironio eilės baltarusiškai skaitė Europos humanitarinio universiteto studentai  Hanna Rusinava ir Kiryl Kryvicki.

Baltarusių poetas - japoniškai

Po to salėje nuskambėjo ir japonų kalba. Iš Japonijos atvykęs vertėjas Ken Sibata, į susirinkusius kreipdamasis baltarusių kalba,  pristatė baltarusių poeto Maksimas Bogdanovičius  kūrybos vertimus į japonų kalbą.

Maksimo Bogdanovičiaus (1891-1917)  likimas labai panašus į lietuvių poeto Juliaus Janonio gyvenimo kelią, kuris irgi buvo trumpas, pažymėtas džiovos rykšte ir dideliu poetiniu talentu.

Maksimui Bogdanovičiui didelę reikšmę turėjo ir Vilnius. Čia atvažiavęs jis paliko pirmojo savo eilėraščių rinkinio rankraštį lietuvių spaustuvininkui Martynui Kuktai (1875-1956), kuris tuo metu spausdino knygas lietuvių ir baltarusių kalbomis. Iš pradžių knygai išleisti pinigų nebuvo. Ivano Luckevičiaus ir kitų Vilniuje gyvenusių baltarusių dėka pinigai buvo surinkti ir 1913 metais Vilniuje pasirodė jo pirmoji poezijos knyga “Vainikas”.

Dabar Gudų kultūros draugijos Lietuvoje ir vertėjo Ken Sibatos dėka Vilniuje pasirodė dar viena Maksimo Bogdanovičiaus kūrybos knyga, tik šį kartą eilėraščiai joje buvo skelbiami lygiagrečiai japonų ir baltarusių kalbomis.

Vakaro pabaigą vainikavo pynė nuostabiai melodingų baltarusių dainų, kurias dainavo žinoma baltarusių dainininkė Tatjana Grynevič-Matafonava.

Įdomią vakaronę surengė Europos humanitarinis universitetas, Jokūbo Kolaso kultūros centras, Vilnijos draugija ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje. Jiems didelis Ačiū, Дзякуй.

 

Atgal