VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

06.03. LIETUVOS AIDO „Vieno Puslapio Galerija“

Dailininkų klubas „Plekšnė

Svarbiausias mūsų bendruomenei nūdienos klausimas:kokia yra trisdešimtmetė PLEKŠNĖ? Paprasto atsakymo nėra – sunku kalną vertinti stovint jo papėdėje. Reikia atstumo – grįžti prie ištakų ir pereiti įvykių kupinus visus raidos etapus. O tų įvykių – šimtų šimtai, tai parodos, kūrybinės stovyklos, jubiliejai, sukaktys, pažintinės kelionės, leidybinė veikla ir daugybė renginių, jau tapusių prisiminimais ar tiesiog mūsų gyvenimo dalimi.

Būtina prisiminti visiems žinomą tiesą: nuo ko viskas prasidėjo, kas pajuto būtinybę burti dėl laikmečio pokyčių pakrikusius kūrėjus, kas aukojo tam tikslui savo laiką ir išmonę... Per visą tą laiką iki pat šiolei tai tebėra vieno žmogaus, Giedrės Bulotaitės, nesibaigianti prigimtinė rišančioji energija.

Kęstutis K.Šiaulytis. Dailininkė Giedrė Bulotaitė plenere „Šatrija-2017“, akvarelė, 32x24 cm, 2017

 Liudvikas Pocius„Goda Džokondos poza“, drb., al., 65x54 cm, 2015

 Tas darbų kalnas išaugo mūsų atgimimo sąlygomis, ir turi nepraeinančią kultūrinę visuomeninę vertę. Tad reikia, kad gyvi prisiminimai galėtų sugulti į išsamią „Plekšnės“ gyvenimo apžvalgos knygą. Kruopštaus ir atsakingo darbo užteks visiems,nes tik „finis coronat opus“ (pabaiga apvainikuoja darbą).

Liudvikas Pocius (1940 08 19-2021 06 01)

 

Kęstutis K.Šiaulytis

Kas pagavo Plekšnę?

 Tai įvyko 1991-aisiais, Kaziuko mugėje. Ten, keramikinę plekšnę „sužvejojusi“ dailininkė Giedrė Bulotaitė, bešmaikštaudama su kolegomis, nutarė, kad šios žuvies vardu turi vadintis laisvų, linksmų, piešiančių, tapančių žmonių klubas. Vardas prigijo. Gal jūros nostalgija suviliojo – į klubą nauji nariai plaukte plaukė. Kartu su pripažintais klasikais: Jonu Čeponiu, Vytautu Kalinausku, Konstantinu Bogdanu klubo pirmeiviais buvo žinomi menininkai Teresė Bajorūnaitė-Lekienė, Jonas Mackonis, Birutė Cvirkienė, Juozapas Miliūnas, Juozapas Gelguda, Romualdas Kunca ir kiti. Plekšniečių parodose šalia akademikų, profesorių darbų kabojo ir ką tik studijas baigusiųjų kūryba. „Siekėme įveikti kibius praeities prietarus visi buvome lygūs, atviri permainoms“ šypsodamasi prisimena Giedrė. Plati, smagi kūrybinė veikla „dūkome“, sūkuriu pagavo ir kitų sričių menininkus. Klubo veikloje dalyvavo kalbininkas, žurnalistas Bronys Savukynas, smuikininkas, profesorius Jonas Urba, pianistas Povilas Jaraminas, baletmeisteris Elegijus Bukaitis, aktoriai Saulius Sipaitis, Remigijus Vilkaitis. Dar daugelio kitų pavardes rastumėte parodų kataloguose, kasmetiniame laikraštyje „Plekšnė“, aštuoniuose poezijos rinkiniuose ir bibliotekų saugyklų lentynose. Mat, visą dešimtmetį, nebuvo savaitės, kad apie plekšniečius nesiteirautų, neapkalbėtų, nerašytų įvairiausių Lietuvos leidinių, dienraščių, televizijų reporteriai. Ir „Lietuvos aide“ profesorė Ona Voverienė, menotyrininkai, yra paskelbę straipsnių apie klubo ir atskirų jo narių parodas. Pastaraisiais metais „Plekšnės“ parodose dalyvauja per 70 autorių, šalia vilniečių dailininkai iš kitų Lietuvos miestų.

Lionė Grigaliūnaitė„Valdovai“, drb., al., 60x40 cm, 2018

Eglė Jurkūnaitė„Tomo Mano namelis“, pop., pastelė, 30x42 cm, 2019

Jonas StankevičiusIš ciklo „Kurėnas – KURŠIS, naktis“, austinis vitražas,
160x60 cm, 2020

Valentinas Ajauskas. „Kristijonui Donelaičiui atminti III“, drb., al., 100x120 cm, 2012

Kažkada, Didžiosios Britanijos premjeras, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Vinstonas Čerčilis (1874-1965) yra pareiškęs: „Kai persikelsiu Amžinybėn tūkstantį metų atsidėsiu tapybai“. Puiki nutartis. Tikėtina, Anapusybėje, kartu su didžiuoju politiku, tapybos pleneruose dalyvauja ne vienas jau iškeliavęs „Plekšnės“ klubo narys. Na, o mes, dar čia esantys, ruošiamės į kasmetinį plenerą Nidoje, kur drobėje gaudysime jūrų marių spalvinius atodūsius.

Atgal