VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

09.03. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Legendinė Šiluvos pušis

Kęstutis K. Šiaulytis

 Jau daugiau nei trys šimtmečiai, rugsėjo pradžioje tūkstančiai maldininkų keliauja į didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje.

 Bet nuo seno, Šilinės garsėjo ne tik maldininkų gausa. Miestelyje, atlaidų dienomis, savaitę ir daugiau vykdavo šurmulingos mugės, turgūs, kažkada vadinti jomarkais, kermošiais. Gal kas neskaitė Žemaitės apsakymo „Kelionė į Šidlavą“? Kunigas Stasys Yla knygoje „Šiluva Žemaičių istorijoje“ (1970), „surado“ net keturis aptariamų atlaidų aspektus – „turginį“, kultūrinį, „pamaldinį“ ir turistinį. Ne vienas ir mūsų dienų lietuvis yra keliavęs tokiu plačiu „maršrutu“.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

 Taip ir aš, susiruošiau kartą į Šiluvos atlaidus, siekdamas visų tų keturių tikslų. Papasakosiu apie šios kelionės kultūrines intencijas. Planavau surengti nedidelį akvarelinį plenerą, škicuoti atlaidų šurmulį. Dar, savo ikonografinių leidinių kolekcijoje, tarp fotografo J. Lukavičiaus praeito amžiaus trečiame dešimtmetyje išleistų Šiluvos atvirukų, radau tokį, kuriame dominuoja galinga pušis. Ši fotografija buvo publikuota ir to meto viename žurnaliuke, su prierašu, kad pušis vadinama Šnabapypke. Matyt todėl, kad žemutinė, kreiva jos šaka priminė pypkę. Nuotraukoje, prie pušies drevės stovi būrelis vaikų, netoli ganosi karvių banda. Kodėl pušis, piemenėliai, sudomino fotografą, ar anų laikų maldininkai būtų norėję tokį atviruką pirkti, kaip ir tuos, kurie vaizdavo bažnyčią ar vilniečio architekto Antano Vivulskio projektuotą Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią? Gal ta pušis kažkaip siejasi su Apsireiškimu? Ar ji dar žaliuoja Šiluvoje?

Šiluva. J. Lukavičiaus atvirukas. („Šnabapypkė“)

 Šnabapypkės stuobrys

Maldyno paveikslėlis „Apsireiškimas“

Maldyno paveikslėlis „Stebuklingas pasirodymas“

Deja, tąkart (buvo 2002-ieji), kiek žvalgiausi, miestelio pakraščiuose žymiosios pušies kepurės niekur nesimatė. Nors žmonių aplink šimtai, bet pasiteirauti apie Šnabapypkę nėra kieno – visi, ne vietiniai. Ėmiausi antros susiplanuotos veiklos. Suradęs ramų, patogų žiūros tašką, nutapiau Apsireiškimo koplyčią. Vėliau pasukau miestelio gatve ieškodamas iš kur galėčiau platesnėje panoramoje Šiluvą atvaizduoti. Žingsniuoju vis pasidairydamas, gėriuosi saulėtos rudens dienos spalvų žaisme, pasisuku – vos stabas neištiko! Pakelėje, sodybos pakraštyje, Šnabo pypkė stūkso! Galiūnės pušies tik stuobrys su pypkės cibuku belikęs, tačiau – koks įspūdis! Pakeli galvą, atrodo, tarsi kokio paminklo papėdėje stovi! Tuoj susiruošiau piešti radinį. Netrukus prisistatė tos sodybos šeimininkas. Užmegzdamas kalbą, pasiteiravo, ar patinka tas kelmas, nes paišau? Besišnekučiuojant paaiškėjo, kad jo, Juozo Jankausko namas, čia, plyname lauke, statytas pokaryje, o jis pats, kaimynų tada pramintas Šnabuku. „Buvau kriaučius, keliaudamas iš ūkio į ūkį, žmonėms siuvau, ką reikėjo“, pasakojo Šnabukas, stengdamasis rišti mintį „televizine“ kalba, nežemaičiuodamas, gal manydamas, kad nesuprasiu. 1948-aisiais, stipri vėtra nulaužė didžiausiąją pušies šaką, krisdama, vos trobos nesugriovė – „visai žiemai užteko malkų“. Vėliau, po vėjų, audrų ir kitos pušies dalys jo namo krosnyse sudegė. Liko tik šis stuobrys, niekas nesiruošia jo kirsti. Paklausiau, ar žino kokių pasakojimų apie Šnabapypkę, atsakė, kad nežinąs, bet pušis buvusi gyventojų gerbiama, moterys ir dabar čia susirenkančios, ypač per Šilines, žvakučių uždega, meldžiasi.

 Tyrinėjimus pratęsiau vartydamas Šiluvos Apsireiškimui skirtus senus ikonografinius leidinius. Pastebėjau, maldynų paveikslėliuose, šalia ant akmens stovinčios Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu ant rankų, bet kiek toliau, visada vaizduojama didžiulė pušis. Matyt, čia, šalia Apsireiškimo vietos šimtmečiais žaliavusi, gal atlaikiusi ir penketą amžių, didžioji Šiluvos pušis maldininkų nuomone buvo 1608 (1612) metais įvykusio stebuklo liudininkė. Pats miestelio vardas yra žodžio „pušynas“ sinonimas, tad ši pušis, matyt buvo, tarsi gyvas miestelio simbolis, savotiškas totemas.

 Dabar, šalia Šnabapypkės stiebiasi nauja pušelė, augimvietė paskelbta gamtiniu-istoriniu paminklu.

 

Atgal