VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

01.06. Žurnalistų namuose – baltarusių rašytojo Uladzimiro Karatkevičiaus knygos „Velnio lobis“ pristatymas

Loreta Nikolenkienė

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Lietuvos ir Baltarusijos politikai pykstasi, o abiejų kaimynų kultūrai, literatūrai, atrodo, tai ne motais. Jaukioje sostinės Žurnalistų namų salėje įvyko žinomo baltarusių rašytojo Uladzimiro Karatkevičiaus knygos „Velnio lobis“ pristatymas. Knygą pristatė jos vertėjas Vytautas Žeimantas ir leidėjas, leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius Jeronimas Laucius.

„Iš baltarusių kalbos verčiu jau ne pirmus metus, - sako Vytautas Žeimantas. – Jau esu išvertęs Pranciškaus Skorinos, Maksimo Tanko, Alaizos Paškevič-Ciotkos, Maksimo Hareckio, Lidzijos Arabei, Alesiaus Karliukevičiaus. Georgijaus Marčiuko, Volgos Karatkevič  kūrinių. Jie buvo skelbiami periodinėje spaudoje, įvairiomis progomis sudarytose knygose. Atskirai knygomis kol kas pasirodė du mano vertimai iš baltarusių kalbos  - tai Alesiaus Karliukevičiaus apysaka vaikams „Šuburšuno nuotykiai“ ir Uladzimiro Karatkevičiaus pasaka „Velnio lobis“. Džiaugiuosi, kad abi šias knygas išleido „Trijų žvaigždučių“ leidykla, vadovaujama mūsų gero bičiulio, žurnalisto ir rašytojo Jeronimo Lauciaus.“ 

Vytautas Žeimantas ir Jeronimas Laucius pristato naują knygą. Loretos Nikolenkienės nuotrauka

"Man buvo ypatingai miela savo leidykloje išleisti garsaus Baltarusijos rašytojo Uladzimiro Karatkevičiaus kūrybą ir dėl to, kad tai mūsų kaimyninės šalies kūrėjas, ir dėl to, kad Baltarusijoje jau daug metų esu leidžiamas ir skaitomas. Tai tarsi abipusio kūrybinio ryšio patvirtinimas. Uladzimiro Karatkevičiaus pasaka „Velnio lobis“ skleidžia humanistines mintis, tai artima ir mano paties pasakoms, kurias anksčiau rašiau“ - sako knygą išleidęs Jeronimas Laucius.

Taip, Uladzimiras Karatkevičius (Уладзімір Kараткевіч) yra žinomas baltarusių rašytojas. Jis gimė 1930 metais Oršoje. Studijavo filologiją Kijevo universitete, literatūrą - Maskvoje. Išleido romanų, poezijos, apsakymų, esė, apybraižų, literatūros kritikos rinkinių, knygų vaikams, parašė pjesių, filmų scenarijų, operų libretų. Gražiai atsiliepė apie Lietuvą, parašęs esė, apybraižų ir etiudų knygą „Vilnius – dalelytė mano širdies“ (Вільнюс — часцінка майго сэрца). Jo kūryba versta į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Lietuviškai išėjo jo apybraiža „Giesmė gimtajam kraštui“ (1981), romanas „Alšėnų pilies paslaptis“ (1990), apysaka „Šiurpioji karaliaus Stacho medžioklė“ (1994). Vytauto Žeimanto išvesta knyga „Velnio lobis“ yra ketvirtoji rašytojo knyga lietuvių kalba. Mirė Uladzimiras Karatkevičius Minske 1984 metais.

Knygą gražiai iliustravo baltarusių dailininkas Janas Melnickis (Ян Mельницкий). Jis gimė 1979 metais Minske. Baigė Minsko pirmąją meno mokyklą ir institutą Minske. Tapo istorine tematika. Yra sukūręs per 300 atvirukų, išleidęs baltarusių liaudies pasakų komiksų. Jo darbuose atsispindi nacionalinis baltarusių koloritas. Janas Melnickis gyvena ir kuria Minske.

„Dailininkas Janas Melnickis atsirado šioje knygoje su įdomia intriga, - sako Vytautas Žeimantas. – Pasiūlymą į lietuvių kalbą išversti Uladzimiro Karatkevičiaus pasaką „Velnio lobis“ gavau iš baltarusių rašytojo Alesiaus Karliukevičiaus. Pasaką išvertęs, pamaniau, kad ją neblogai būtų išleisti ir atskira knyga. Tik kas ją iliustruos? Pagalvojau, kad būtų geriau, jei iliustruotų baltarusių dailininkas, geriau žinantis ir suprantantis nacionalinį koloritą. Bet nei vieno Baltarusijos dailininko nepažinojau. Tad kreipiausi Baltarusijos rašytojų sąjungą, kad patartų. O jie į tai labai rimtai pažiūrėjo, net surengė respublikinį Uladzimiro Karatkevičiaus pasakos  „Velnio lobis“ iliustracijų konkursą, kuriame dalyvavo daugiau kaip dvidešimt dailininkų. Konkursą laimėjo Janas Melnickis. Jo piešinius dabar ir matome naujoje knygoje“.

Įdomu ir tai, kad ir vertėjas Vytautas Žeimantas, ir leidėjas Jeronimas Laucius abu yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariai, Valstybės pripažinti meno kūrėjai. Abu yra ir Baltarusijos rašytojų sąjungos nariai. Jeronimas Laucius į kaimynų rašytojų sąjungą buvo priimtas 2009 metais, Vytautas Žeimantas – 2010 metais.

Jeronimas Laucius gimė 1946 m. Glebauskų kaime, netoli Ramygalos. Nuo 1988 m. yra žurnalo „Žvaigždutė“ vyr. redaktorius. Nuo 1994 m. leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius. Nuo 1994 m. Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacijos „Lietuviška vaikų knyga“ prezidentas. Iš pradžių rašė pažintines knygas vaikams („Kas pastatė namą“, „Aš elektra“, „Milžino gimimas“), vėliau išleido smulkiųjų literatūros žanrų – aforizmų, miniatiūrų, novelių rinkinių. Aforizmų rinkiniams būdinga netikėta mintis, šmaikšti lakoniška leksika, parodomi ne tik buities, bet ir tuometinės politinės situacijos kuriozai. Miniatiūrų, novelių rinkiniuose atskleidžiamas žmonių santykių trapumas, aukštinama sąžiningumas, meilė. Daugiausia sukūrė pasakų, jose ryški gėrio ir blogio priešprieša. Yra išleidęs vaikams pjesių, eilėraščių, su kompozitoriumi Rymantu Mikelsku – dainų ir lopšinių rinkinių. Jo kūrinių išversta į anglų, esperanto, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, tadžikų, juodkalniečių kalbas. Tačiau labiausiai buvo verčiamas ir leidžiamas Baltarusijoje, kurioje baltarusių ir rusų kalbomis jau yra išleista beveik dvidešimt Jeronimo Lauciaus knygų.

Vytautas Žeimantas į Baltarusijos rašytojų sąjungą buvo priimtas už eseistiką baltarusių tematika, lietuvių-baltarusių literatūrinių ryšių tyrinėjimą ir propagavimą bei vertimus iš baltarusių kalbos. Pastaraisiais metais be Uladzimiro Karatkevičiaus „Velnio lobio“ Vytautas Žeimantas išleido dar dvi knygas baltarusių tematika.

Turiu omeny 2019 metais jo išleistą dvikalbę, lietuvių ir baltarusių kalbomis Maironio eilėraščių knygą „Rūtų vainikas / Вянок з руты“, kurios pagrindą sudarė Vytauto Žeimanto įkalbėtos baltarusių poetės Jana Javič  (Яна Явіч), Julia Aleičanka (Юля Алейчанка)  ir Valerija Radunj –Sarotnik (Валерыя Радунь-Саротнік), išvertusios į baltarusių kalbą mūsų garsaus poeto eilėraščius. Į knygą pateko ir Maironio poema „Jūratė ir Kąstytis“, kurią į baltarusių kalbą dar 1984 metais išvertė poetas  Rihoras Baradulinas (Рыгор Барадулін, 1935-2014 m.)

Kita Vytauto Žeimanto knyga baltarusių tematika – tai 2020 metais išleistas esė rinkinys „Gimtuoju dvasingu žodžiu“, skirtas baltarusių nacionalinio atgimimo šaukliams, gyvenusiems ir dirbusiems Lietuvoje. Paminėsiu juos su literatūriniais slapyvardžiais ir gyvenimo metais.  Turiu omenyje Adomą Stankevičių (Адам Станкевіч, 1892-1949), Stanislovą Hliakauskį (Станіслаў Глякоўскі - Stasiuk z-nad Niomna, 1896-1941), Aliaksandrą Astramovičių (Аляксандар Астрамовіч - Андрэй Зязюля, 1878-1921), Janka Semaškevičių (Янка Семашкевіч - Янка Быліна, 1883-1956), Vincuką Hadlevskį (Вінцук Гадлеўскі, 1888-1942), Jazepą Hermanovičių (Язэп Германовіч - Вінцук Адважны, 1890-1987), Konstantiną Stepovičių (Канстанцін Стaповіч - Казімір Сваяк, 1890-1926), Viktorą Šutovičių (Віктар Шутовіч, 1890-1960) ir Uladzislavą Taločką (Уладзіслаў Талочка, 1887-1942). Už šią knygą Vytautui Žeimantui 2021 metais buvo paskirta Antano Macijausko literatūrinė premija.

Atgal