VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

2022.05.08.E. Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas

Dr. Raimundas Kaminskas

 

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas.

 

Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją Editą Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir sovietinės valdžios. Edita Barauskienė savo kūrinį pristato taip: „Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą“.

 

Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės, todėl  mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją.

 

Pastebėtina, kad  šiais metais sukanka 110 metų (1912 m. spalio   6 d.), kai Tilžėje buvo   įsteigta   Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Sántara“, kurios veikloje aktyviai dalyvavo ir Ieva Simonaitytė.

 

Maironio lietuvių literatūros muziejus įsteigtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose. Rūmus XVIII a. pastatė Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Tai vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmai pastatyti sujungiant tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus gaisro. Gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių Kaune, kurie puikiai išsilaikę iki šiol. Vėliau juose buvo įkurta karo ligoninė, per 1863 m. sukilimą veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu.

 

Maironis nusipirko 1909 m. įsikūrė aštuoniuose antro aukšto kambariuose. Kartu su Maironiu gyveno jo sesuo Marcelė Mačiulytė.

 

Šiuose namuose tam tikrą laiką su šeima gyveno pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.

 

 Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija.

 

Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Trečiame aukšte, naujai įrengtoje mansardoje, rengiamos laikinos parodos.

Atgal