VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

2022.11.09.Tautos šviesulių atminimui

Andrius Pleškūnas

Parlamentarės dr. Agnės Širinskienės iniciatyva 2022 metų spalio 19 dieną Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo rūmų parodų salėje atidaryta dailininkės tapytojos Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės (1920-2010) kūrybos paroda Nesugniuždytas dvasingumas. LRS narei dr. Agnei Širinskienei už erdvę motinos parodai padėkojo dail. sūnus A. Pleškūnas.

Ši dailininkės J. M. Pleškūnienės paroda skiriama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-mečiui, o ir Lietuvos operos ir baleto teatro 100-mečiui.

Eilę metų besilankant partizanų parke Kadrėnuose ir su violos muzika pagerbiant mons. Alfonso Svarinsko, o ir Lietuvos laisvės kovotojų – partizanų atminimą, dailininkų sūnų violistą A. Pleškūną (LNOBT orkestro solistą) surengti motinos parodą paskatino LRS narės dr. A. Širinskienės padėjėja Janina Balsienė ir prof. Donatas Stakišaitis – keturių knygų apie monsinjorą – polit. kalinį, kovotoją už Lietuvos nepriklausomybę, Alfonsą Svarinską redaktorius.

Parodoje eksponuojami Lietuvos dvasininkų portretai: tremtinio, nepalaužtos dvasios milžino, Dievo tarno Vilniaus arkivyskupo-metropolito Julijono Steponavičiaus (1911-1991) valingas portretas, kankinio Telšių vyskupo Dievo tarno Vincento Borisevičiaus (1887-1946) kilniadvasiškas portretas, taktiško ir jautraus Vilniaus vyskupo Juozo Tunaičio mistiškas portretas, diplomatiško kardinolo Vilniaus arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio iškilmingos nuotaikos portretas, Lietuvos dainiaus – poeto prel. Jono Mačiulio Maironio (1862-1932) pavasariško dvelksmo Vilniaus fone portretas.

LRS narė dr. Agnė Širinskienė pristato dail. J. M. Pleškūnienės tapybos parodą

J. M. Pleškūnienė - Kompozicija – Krikščioniškos Lietuvos jūrų valstybės pripažinimo 1251 m. liepos 17 d. šventė Klaipėdoje 2001 metais

A. Pleškūnas muzikuoja prie motinos Autoportreto parodos atidarymo metu LRS

Minint Lietuvos dvasines pamatines vertybes, susirinkusiems pristatyta dail. J. M. Pleškūnienės kompozicija– Krikščioniškos Lietuvos jūrų valstybės pripažinimo 1251 m. liepos 17 d. šventė Klaipėdoje 2001 metais. Šios šventės pagrindas yra 1250 metų Lietuvos krikštas, kuriam įvykus Popiežius Inocentas Ketvirtas 1251 metais liepos 17 d. įsaku – išlikusiu dokumentu – suteikia Mindaugui Karūną, o Lietuvai – Karalystės rangą. – „Krikščioniškos bendruomenės, susikūrusios valdant Mindaugui, gyvavo ir po jo“ (iš 1938 m. knygos Krikščionybė Lietuvoje). Šie istoriniai įvykiai atsispindi ir 1950 metais kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko JAV sukurtose Mišiose Lietuvos krikšto 700 metų jubiliejui – minit 1250 metų Lietuvos krikštą, taip pat skulptoriaus Vytauto Kašubos bareljefe „Mindaugas Lietuvos karalius 1251-1263 metai“.

Norisi pabrėžti, kad pasaulyje valstybėms esant prispaudimo ir okupacijų laikotarpiuose, meno: dailės, muzikos, architektūros kūriniuose atsispindi viltingo heroizmo - Dievo ir artimo meilėje ryškus sušvytėjimas, prasiveržiantis pro diktato žabangas.

Šiai dail. J. M. Pleškūnienės parodai pateikti taurios dvasingos nuotaikos kompozitoriaus – dirigento Juozo Pakalnio (1912-1948) simf. poemos „Lituanica“ ir baleto „Sužadėtinė“ autoriaus  portretas, Lietuvos operos solistės, kybartietės, Gražinos Apanavičiūtės (1940-2019) herojiškai iškilmingas portretas  (N.B. Šios solistės portreto autorė, kartą žiūrėdama TV ekranizuotą operą, neteko žado – G. Apanavičiūtė dainuoja, o įvaizdintoji žiopčioja – toji laputė žiopčiotoja laike filmavimo vienam iš pagrindinių veikėjų šeimą išardė, o vardan karjeros, tranų pamaloninimui, kartais kitus šmeiždavo... – Duok Dieve, kad visi atsiverstų į gėrį.) Gražina Apanavičiūtė savo dramatizmo pajutimu pranokdavo net Violetą Urmaną. Įspūdingas G. Apanavičiūtės 1990 m. Gražinos vaidmuo J. Karnavičiaus operoje „Gražina“. Parodoje mistikos aura dvelkia Lietuvos baleto solisto Vytauto Kudžmos portretas. Skausminga kompozicija „Tėvynės ilgesys tremties vagone – tremtinė Br. Laukaitienė“, išraiškingas „Tremtinės dailininkės Genovaitės Kindurytės-Belžakienės portretas“, tap pat „Vitražistės Filomenos Ušinskaitės portretas“.

Susimąstymo nuotaikos „Dirigento, prof. Jono Aleksos portretas“ – šis muzikas būdamas teatro vyr. dirigentu straipsnio autorių 1978 m. per atėjusį į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar LMTA) pasiuntinį paprašė ateiti į teatrą ir atėjus, dar man bebaigiant studijas, maloniai pakvietė dirbti teatre, paklausęs – ar nori užsidirbti, ar įdomu? – atsakiau, kad įdomu – tai sako dirbk. Jonas Aleksa Lietuvos atgimimo 1989 m. mums dirigavo L. van Beethoven‘o operą „Fidelio“.

Pasak susirinkusių į parodos pristatymą nuotaikingumu ir išraiškingumu pasižymi „Autoportretas“, „Aviacijos pulk. rezistento, Stuthof‘o kalinio Mykolo Mačioko  portretas“, „Palangos vargonininko Edmundo Jucevičiaus portretas“, kompozicija „Rezga“ „LNOBT orkestro solisto A. Pleškūno portretas“, galingas peizažas „Baltija“. 1942-1949 studijuojant Vilniaus dailės akademijoje J. M. Mačiokaitei ženklią įtaką paliko prof. Vosyliaus Sezemano estetikos išpuoselėjimas, bei prof. Justino Vienožinskio, V. Vizgirdos ir Antano Gudaičio gairės kūrybai.

O šią J.M. Mačiokaitės - Pleškūnienės parodą šiltai pristatė Lietuvos Respublikos Seimo narė dr. Agnė Širinskienė. Iškilmingą nuotaiką pratęsė solisto Andriaus Pleškūno muzikavimas viola atliekant L. Lambillotte – Ateik Šv. Dvasia, A. Pleškūno – Ekspromtas, L. Delibes – Taika iš b. „Kopelija“, A. Adam – Prie Kryžiaus iš b. „Žizel“, Fr. Schubert – Ave Maria, N. Paganini – Kantabile, M. K. Čiurlionio – Pastoralė, J.B. Faure – O Salutaris Hostia.

Parodą išeksponavo ir detaliai pristatė dail. J. M. Pleškūnienės sūnus Andrius Pleškūnas, kadangi menotyrininkė prof. Ramutė Rachlevičiūtė (meno mokykloje buvusi A. Pleškūno bendraklasė), pakviestasis bažnyčios hierarchas Vilniaus vysk. A. Poniškaitis išvyko į Varšuvą, konferencijon. O dailininkė, generolo Vlado Putvio-Putvinskio provaikaitė gimusi tremtyje Jakutske, dail. J. M. Pleškūnienės kūrybą įvertino kaip didelio nuoširdumo įkūnijimą tapyboje.

Pasak susirinkusių į dail. J. M. Pleškūnienės parodos atidarymą – renginys Parlamente vyko dailės ir muzikos pakylėtai suskambėjusia dvasia.

Buvo iškilmingai sugiedotas Lietuvos Respublikos Valstybinis himnas.

Atgal