Kultūra, menas
2023.03.03. Spaudos dailininko galerija. HUMORAS IR DEMOKRATIJA
Kęstutis K. Šiaulytis
Nurimkit, šio teksto (pašnekesių esė) antraštė visai ne dviprasmė, neturi nė krislo ironijos, bet, jei manote kitaip – pritarsiu, antgalvėn iškeltų graikų kilmės žodžių jungtyje slypi aibė prieštaringų užuominų.
Vilniečiai balsuoja už Artūrą Zuoką, nes jis turi humoro jausmą ir barono Miunchauzeno drąsą!
Žodis „humoras“ kildinamas dar iš Hipokrato laikų medicininio termino, taip įvardinusio sveikatingos kilmės skystį, tekantį žmogaus kūne. Kai apie pažįstamą linksmuolį pasakome „Jame kunkuliuoja humoras!“ arba „Iš jo trykšta humoras“, spėju, esame kažkaip susiję su archainio mąstymo vingiais. Tobulėjantis mokslas ir jo pagalbininkė literatūra jau seniai humorą pripažino ne antropų vidiniu skysčiu, bet mažiau apčiuopiamu reiškiniu – intelekto gebėjimu. Tyrinėti humoro prigimtį ir jo taikymo galimybes ėmėsi filosofai, rašytojai, o kai tokių atsirado – ir psichologai. Šiandien sunku pasakyti, ar Servantesas, Sviftas, Rablė savo raštuose humorą preparavo, ar tiesiog leido jam cirkuliuoti iš knygų puslapių į skaitytojų minčių bibliotekas. Bandant keliais žodžiais aptarti šią didžią temą – šypsenos geną, pripažinta, humoras, tai intelekto gebėjimas pritaikyti „Kolumbo kiaušinio“ metodą sprendžiant nelauktai iškilusias problemas. Iš to ritasi pirmoji išvada – humoras yra kūrybingumo rodiklis, antra – „Pagal Jurgį ir kepurė“. Šį teiginį galima perfrazuoti: „Kokia galva, tokia ir šypsena“. Po to, kas pasakyta, mostelėsiu – kad galvoje nešvilpautų vėjai, kiekvienas karjeros laiptais kopiantis asmuo privalo kasdien skaitinėti „Patarlių ir priežodžių“ tomą, nes tai yra tikra humoro enciklopedija. Bet kurią depresinę situaciją galima neutralizuoti pritaikius liaudies išmintį, pvz.: „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“!
Žodis „demokratija“ sudarytas iš dviejų komponentų: „demos“ – liaudis ir „kratia“ – valdžia. Antikos Eladoje išrastas valdymo modelis beveik nepakitęs veikia ir mūsų laikais. Bet, kaip ir Atėnų piliečių sueigose, šiandienos parlamentų balsuotojų valią dažnai savo naudai pajungia geriau retorikos meną įvaldę kolegos. Tokių mokovų seimuose netrūksta, nes daugumas jų patys čia patenka savo rinkėjams pademonstravę oratorinius gebėjimus, taigi, panaudoję žodinę ekvilibristiką. Iškelsiu skambią prielaidą: oratoriams humoras – oras. Visi žinome, jei klausytojams (rinkėjams) nori patikti, kalbėk tai, ką jie nori išgirsti. Bet dar geriau nei užuojauta, skambūs šūkiai ar planai veikia jau minėtas Kolumbo atradimas – ištrauk iš savo Jurgio kepurės humoro zuikį, visi klausytojai pripažins – sugebi pajuokauti, sugebėsi ir savo pažadus įgyvendinti.
Rinkimų kaulas
Rinkimų problemos
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palikimas
Sunki politikų dalia
Kaip humoras ir demokratija sąveikauja pas mus, Lietuvoje? Per 33 (trisdešimt trejus!) metus linksmybių netrūko. Istorikai primins – yra buvę, net Seimui vadovavo ne šiaip politikai, bet tikri humoro grandai! Vienas jų ir dabar šposauja – kolekcionuoja, viešina parodose karikatūristų sukurtus savo šaržus. Bet žygyje į aukštą tribūną, šypsenos ar sarkazmo vaistus būtina naudoti atsargiai, tik pagal paskirtį. Sakytinio, monologuose ir debatuose rėžiamo humoro gradacijos: subtilus, šiurkštus, grubus, lėkštas, tiesmukas, spontaniškas, ambivalentiškas, mąslus, filosofinis... Dar žinomas anglų (britų), juodasis humoras, o mūsuose – ir suvalkietiško, žemaitiško, kaunietiško juoko rūšys. Kada ir kiek jo dozuoti? Rinkimų kampanijoje panaudojus ne tuos raminamuosius, galima ne tik prarasti balsų, bet ir ilgam susigadinti politinių gyduolių reputaciją.
Savivaldoje politikų išmintis, taigi ir humoro jausmas, rinkėjų vertinami ypač prielankiai. Vilniuje pastarasis meras išgarsėjo linksma instaliacija Lukiškių aikštėje, socialinių tinklų metraštininkai plodami pasveikino „Pliažo vietoje Lenino“ idėją. Kaunietišką humorą (jo buvo daug) geriausiai supranta to miesto senbuviai, tad jiems spręsti, ar žvaliai nuteikė einamojo mero kadencija. Šiaulių savivalda išgarsėjo gebėjimu subtiliai paauklėti šalies valdžią, už tokį polinkį balsuotų visi žemaičiai. Net neabejoju, dabartiniai Anykščių, Druskininkų merai, kaip ir kiti jų kolegos sugebėję pademonstruoti gyvenimišką išmintį, pratęs savo darbus.
Atgal
.jpg)
