VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

2024.03.31.Velykų kiaušinio simbolio mįslės

Kęstutis K. Šiaulytis

 Kiaušinis, mūsų padangėse, kur tokios raiškios metų laikų permainos, matyt nuo seniausių laikų buvo slaptingas pavasario, atgimstančios gamtos simbolis. Suomių ir kitų šiaurės tautų mituose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš anties padėto kiaušinio. Tai nepaprastai gražus, įžvalgus mintijimas! Antis – visų keturių stichijų: vandenų, žemės, oro ir gyvybinių galių (ugnies) paukštis.

K. K. Šiaulytis. Antelė. 2024. Humorografinis atvirukas

Mąslia poetika perteikta svarbi idėja – pasaulis atsirado, nes būtybė, kuri talpina savyje visa ką, panoro jį sukurti, tarsi išskleisti iš savęs gyvybės begalybę. Bet ir daugelio kitų tautų mituose, religiniuose tekstuose, minimas, apdainuojamas kosminis kiaušinis, iš kurio kilo žvaigždynai, saulė, mėnulis, jūrų vandenys, gimė dievai ir deivės.

 Pas mus, Velykų kiaušinis – margutis, jau seniai tapo taip laukiamų Velykų švenčių simboliu. Žymus Lietuvos etnologas Juozas Kudirka (1939-2007) su pakilia nuostata parašytoje knygelėje „Velykų šventės“ (leidykla „Mintis“, 1990 ir 1992), pasitelkdamas Vaižgantą, M. Valančių, Žemaitę. L. A. Jucevičių, B. Buračą ir kitus autorius, keliauja po visą Lietuvą, nuklysta net į XIX-ojo amžiaus pradžią, atskleisdamas Velykų daugiareikšmį margumą. Su svarbiausia religine švente – Kristaus prisikėlimu, tarsi vilnietiškoje verboje, Velykose šypsosi ir liaudies papročių, pagoniškų tradicijų, burtininkavimo, gamtinės magijos, ateities spėjimų, žaidimų ir linksmų šėlionių pynė.

Velykinis atvirukas. Išleistas Lietuvoje, apie 1930 m.

K. K. Šiaulytis. Kiškis – dailininkas. 2022. Humorografinis sveikinimas

P. Galaunė. Velykų atvirukas. Kl. Skabeikos leidinys, 1916 m.

Velykinis atvirukas išleistas Vokietijoje, išsiųstas Rygoje, 1913 m.

Velykinis atvirukas išleistas Lenkijoje, Krokuvoje, išsiųstas į Naująją Vilnią, 1939 m.

Pasirodo, bažnyčioje pašventintos verbos tinkamos ne tik namams papuošti, jomis būdavo smilkomi ir plakami per Jurgines į ganyklas išgenami gyvuliai, o ir, „kad iš raisto išsinešdintų gyvatės, reikėdavo ten mesti verbos šakelę“. J. Kudirka dėmesingai aptaria margučių dažymą, skutinėjimą, raštavimą, Didžiojo šeštadienio apeigą – ugnies ir vandens šventinimą, namų patalpų puošimą, Velykų ryto papročius, Velykų pusryčius, Atvelykio svetauninkus. Matyt, jau praėjusiame amžiuje liko etnografo aprašyti Velykų naktį prie bažnyčių rengti patrankų saliutai, šaudynės, sodybų svečiai lalauninkai – skambių oracijų giesmininkai, bet dar prisimenami „žalnieriai“, persirengėliai, dar žvali linksmuolė Velykų bobutė. Margučių ridenimo, daužymo, kiaušiniavimo, sūpuoklių linksmybėse ir dabar visi dalyvaujame. Mane sudomino vienas smagus gavėnios išvarymo būdas – „silkės“ gainiojimas. Knygutėn, pasakojimas atkeltas iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“. Vyskupas tą veiksmą stebėjo Rokiškyje, 1866 metais. Ten, Didžiosios savaitės trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį vaikai tampydavo po bažnyčios šventorių prie virvutės pritvirtintą lentelę, ant kurios kreida ar anglimi „išrašyta“ (nupiešta) silkė, o kiti „čakš-čakš plaka su žilvičiais silkę, kaipo jau nebereikalingą“. Tokia žaismė vyko ir Skaudvilėje 1942 m.

 Antrajame knygutės leidime, J. Kudirka plačiau aprašo Vilniaus verbas, Vėlių Velykas, kambarių puošimą šiaudų sodais, o gal trečiajame, būtų paminėjęs dar vieną, kiek kitokį, Velykų šventės aspektą. Jau nuo XX amžiaus pradžios, Lietuvoje puikia kultūrine tradicija tapo svetur gyvenančius artimuosius, bičiulius su Šv. Velykomis sveikinti siunčiamais paštu atvirukais. Tarpukario Lietuvoje, kai vis daugiau žmonių palikdavo gimtąsias sodybas, išvykdavo miestan mokytis ar „laimės ieškoti“, linkėjimai margasparniais atvirukais tapo labai populiarūs. Užklupus sovietmečiui, kai bet kokie religiniai leidiniai buvo tiesiog draudžiami, žmonės įsigydavo rankų darbo ar fotografiniu būdu parengtus, slapta platinamus Velykinius, Kalėdinius atvirukus bei dvilapius sveikinimus – atvartukus.

 Šiais laikais, vaizdingi Šv. Velykų linkėjimai skrieja po pasaulį, jau kosminiais matais skaičiuojamu greičiu!

 

 

 

 

 

 

 

Atgal