Kultūra
07 08. Geniali beprotybės muzika
Toks nuovargis - viską pateikti juodai ant balto
Dr. Elina Naujokaitienė
Anglų kalba atsirado tik po to, kai nežemiškas tėvas pamanė, kad aš kažkur noriu įlįsti per jo sūnų. Kas nori prigriebti tokį tėvuką, vėliau mato tik savo kančias. Mano knyga negyva, ji yra jų. Jei jie patys čia nebūna, nieko nerenka, tai galima prognozuoti tokios politinės veiklos baigtį. Visą gyvenimą jie buvo užimti, kur yra oras, kaip pramušti elektros skaitiklį, o paskui užsiimti jūsų širdies veikla. Muzikai apvylė grožį, nunuodijo viską. Visi žavisi žemais dūriais peiliu. Išrišimo jie nebegaus. Trūko viešpaties kantrybė. Grožis nupertas kaip Vakarų, širdies spazmų nėra. Blogai būti blusa. Kokia krūva Dievo kurpių. Genute Lazdona, lazdyno šaka per anksti pakirdo. Prašau nenutraukti šio stebuklingo ryšio. Meilės klasika, nėra jokio luošio šeimai, savo valdžią ir mane savo rankose turi prancūzai. Valstybės pėdsekiai - Asilų kapai. Iš mano svajonių niekas neišliko. Driežo knygelė, ledinukų grožis. Koks gražus gyslotis, kiekviena diena kaip parašytas lapas. Kaip prieiti prie tikybos užkardėlės. Sovietų draugijoje nieko neieškoma, susitinkama su gyvuliais. Prancūzai sulaiko lietuvių rankas, matydami, kaip jie žudo. Kūdikiai auginami kaip driežai. Tėvelio ikonos, gyva partinė užstalė. Vokiečių mylimųjų ilgai reikės laukti. Jie rodė gailestį tik tokį, kad žudė. Dalida Divina eis viena į viršų ir visą laiką tiesiai. Gėlių nuo Paryžiaus pas žydus paslėpti tiesiog neįmanoma. Kaip pensininkai kankins partinius sekretorius, net baisu pagalvoti. Ir sakys, bet kaip gi tai gražu. Etre ou de n‘etre pas. Kiek dar lavonų reikės peržengti. Kiek lietuvių kalba veiks kaip karnavalas, kuris ką nors varžo. Jeigu jis kitų gyvenimo lavonas, tegu sau miega. Visur ribos, už valstybę niekas nesimels. Viduje užgęsta prancūzų kalba. Botanika, aukšta arabų-vokiečių eglė. Prisiekiu, ramiai mokysiesi, dribsi ir miegosi. Tegu ant tikinčiųjų kaip ant laiptukų niekas į viršų nebelipa. Knyga sterili. Kaip su dievu su tavimi nerašau. Bambino jouer au balon. Baubas, kur senė joja ant dukros. Kaip su dievu su tavimi nerašau, su kitų infiltruotais aš nerašau. Tiesiog tėvelių lupamas žmogus, o nori pakilti aukščiau. Juk geriau, kai jis tik leidžiasi ir žūsta vėžiu. Kaip atpažinti ką nors vystykluose, jei jis sumuštas, negyvas ar ten nieko nėra, tik gera sovietinė valstybė. Praėjo noras turėti kūną kartu su kalba. Patologijų kritika po svajonių, ji toliau. Atsikandę meilės ir savo svajonių, savo priešų nebenuraminame. Visus savo ateities ugdytojus galima laikyti savo ateities priešais. Kas nors nematoma, kaip kitos valstybės, naktį slapčia jus gydys ir lankys. Kai niekas nemato. Čia, vietoje. Jų pagalba kaip tikyba vienoje vietoje - „Priimk“, - nereikalinga. Visų širdys permuštos, kol ima mušti arba plakti. Gigi l‘amoroso. Starmanijos reprizos primena nebejudančius nuo skausmo. Spalvota, vieni kitus suplėšo, nekenčia, griauna. Pierre Lapointe nuo paauglystės gelbstisi fortepijonu. Liūdni žmonijos demonai. Liūdnas mano likimas. Nuostabūs atlikėjai neatliktiems ir leidyboje nepasirodžiusiems muzikos gabalams. Galima atlikti 300 asmenų, ir taip muzika juos paglamonėti. Britai negali atimti viso prancūzų magneto. Jie gali atminti partitūrą, tai nebus muzikinės knygos. Literatūros naikinimo procese šiltnamio sąlygomis rašęs Sigitas Geda neberašo. Muzikos atlikėjai galbūt net patys nenori atsiminti jokio muzikos tekstus parašiusio autoriaus. Prancūzai kaip autoriai gali gyventi daug blogiau už jus, todėl jų pačių į namus jūs ir neįsileidžiate. Kultūros naktis ne viena, ir ne tik “Kultūros baruose“. Kad jiems ne rojus, gali sužinoti pats rektorius. Galbūt visko ir neišsiaiškinau apie lietuviškų svajonių krūmus.
Atgal
.jpg)
