Kultūra
07.13. Žinomų kūrėjų viešnagė Dusmenų bibliotekoje
Onutė Virginavičienė
Dusmenų (Trakų r.) krašto metraštininkė
Bibliotekos vedėjos Rimos Voverytės kvietimu Dusmenyse (Trakų r.) lankėsi keletas žinomų kūrėjų: žurnalistas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, literatas bei dzūkų tarmės puoselėtojas Juozas Žitkauskas ir aktorius Gediminas Storpirštis.
Kūrybingi J. Laurinavičiaus metai
J. Laurinavičius kraštiečiams pristatė neseniai išleistą rinkinį „Virš gimtinės nutilo vieversiai“, kuriame aprašoma dauguma buvusio Onuškio (Trakų r.) valsčiaus kaimų. Autorius apgailestavo, kad jo gimtajame Pajautų kaime šio leidinio jau niekas neskaitys. „Tai man graudu, nes aš su ja pavėlavau… Kaime nebeliko nė vieno gyventojo“, – teigė jis.
Pasak J. Laurinavičiaus, jam buvo itin kūrybingi praėjusieji metai. Išleistos net 7 autorinės knygos, 3 leidiniai apie jį patį ir jo kūrybą. Aforizmų knyga „Brūkštelėjimai“ išversta į lenkų kalbą. Jo kūryba publikuota kolektyviniuose leidiniuose („Vardą rašysim ant laiko delnų“, „Vingis“), periodinėje spaudoje („Karštas komentaras“, „Lietuvos aidas“, „Gintaro gimtinė“) ir kt. Apie jo knygas palankiai rašė respublikiniai ir net užsienio laikraščiai („Čikagos aidas“ (JAV), 2018, nr. 11). O netrukus turėtų pasirodyti knyga „Skristi reikalingi sparnai“, į kurią sudėti rašiniai, spausdinti laikraštyje „Karštas komentaras“.
J. Užurkos giminės genealogija
Su J. Laurinavičiumi dusmeniškiai susitinka dažniau, apie jo kūrybą ne kartą rašė rajono spauda. O štai kraštietis J. Užurka (jis gimęs Dusmenų kaime) bibliotekoje lankėsi net prieš trejus metus. Tad visiems buvo be galo smalsu sužinoti, kur jis buvo dingęs, ką veikė. Kraštietis į šiuos klausimus atsakė tiesiai šviesiai: „Beveik metus sėdėjau archyvuose, ieškojau savo giminės šaknų. Buvo labai įdomu sužinoti, kad mano tėvo giminė kilusi iš Karaliaučiaus, o pats tėvas gimęs Tilžėje. Jų kilmė aristokratiška. Buvo išsimokslinę, visi – karininkai. Caras juos iškėlė į Vilnių. Mano senelis žuvo gindamas Lietuvą.“ Remdamasis šiais faktais J. Užurka parašė knygą „Liepsnojanti žemė“ (2017), kurioje atspindėta jo giminės genealogija istoriniame kontekste. „Žinoti savo tautos, savo giminės kilmę – garbės reikalas“, – sakė rašytojas.
Kraštiečiai rašytojai Dusmenų bibliotekoje. Iš kairės: O. Virginavičienė, J. Užurka, R. Voverytė, J. Laurinavičius (nuotr. Rugilės Voverytės)
Groja aktorius G. Storpirštis Nuotr. O. Virginavičienės)
Renginyje, skirtame A. Mickevičiui. Iš kairės: R. Voverytė, J. Žitkauskas, G. Storpirštis (nuotr. O. Virginavičienės)
Bibliotekai J. Užurka padovanojo ir savo trilogiją „Didieji Lietuvos valdovai“ (2016). Ją sudaro trys knygos: „Submonarchas Kęstutis“, „Didysis Algirdas“, „Narsieji Traidenis, Vytenis“. Pasak rašytojo, rinkdamas medžiagą istoriniams romanams, jis išvažinėjo visas tas vietas, apie kurias rašė. „Svarbu nenuklysti nuo istorinių faktų“, – teigė kraštietis. – Ypač man artima ir gerai suprantama karinė tematika.“
Literatūrinė-muzikinė programa apie A. Mickevičių
Literatas J. Žitkauskas pirmą kartą Dusmenų bibliotekoje lankėsi prieš keletą mėnesių. Tuomet jis supažindino dusmeniškius su savo kūryba dzūkų tarme. O antrą kartą atvyko su aktoriumi, bardu G. Storpirščiu. Jie pristatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą“, skirtą Adomo Mickevičiaus kūrybai.
J. Žitkauskas trumpai supažindino su A. Mickevičiaus asmenybe. „A. Mickevičius vienas ryškiausių romantikų. Tai pats mįslingiausias poetas. Jis glaudžiai susijęs su Lietuva. Studijavo Vilniaus universitete, dirbo Kaune. Jo kūryba formavo mūsų tautinę savimonę. Visa vėlesnė poezija yra jo įtakota. A. Mickevičius buvo prisilietęs ir prie liaudies dainos. Liaudies daina nemirtinga, nemirtinga ir šio poeto kūryba. Tad labai svarbu, kad ji neužsigulėtų bibliotekų lentynose“, – sakė jis.
Aktorius G. Storpirštis pasidžiaugė, kad turi galimybę apsilankyti Dusmenyse. Jis skaitė A. Mickevičiaus kūrybą – ištrauką iš poemos „Ponas Tadas“, sonetus, balades bei atliko keletą autorinių dainų pagal V. Šekspyro, A. Grybausko ir kitų poetų žodžius. „Tėvynė A. Mickevičiui buvo labai svarbi. Jis labai mylėjo Lietuvos gamtą, – teigė G. Storpirštis. – Apie 50 vertėjų bandė versti A. Mickevičiaus kūrybą į lietuvių kalbą. Vienas pirmųjų vertėjų buvo Maironis, vėliau – V. Mykolaitis-Putinas, V. Šimkus, M. Strockis, Just. Marcinkevičius, S. Geda ir daug kitų.“
Atgal
.jpg)
(1).png)
