VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Pasaulis

2022.05.21.Jungtinių Valstijų urano problema

 Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV uždraudė Rusijos energijos šaltinių importą – nuo naftos iki anglies. Tačiau vienas svarbus Rusijos eksportuojamas produktas buvo paliktas: uranas, kurį Jungtinės Valstijos naudoja daugiau nei devyniasdešimties visoje šalyje esančių branduolinių reaktorių kūrenimui.

Ši priklausomybė nuo Rusijos kai kurioms įmonėms įkvepia ambicijas atgaivinti urano pramonę Amerikos Vakaruose, tačiau taip pat kelia baimę dėl tokiu atveju išaugsiančios pramoninės taršos.

Kai kurie labai geidžiami urano telkiniai slūgso aplink Amerikos čiabuvių žemes, o tai kelia nesantaiką tarp kasybos kompanijų ir energetinio saugumo entuziastų iš vienos pusės ir genčių atstovų bei aplinkosaugininkų iš kitos.

Urano kasykla

 Carletta Tilousi

Arizonos „Pinyon Plain“ kasykla, esanti už mažiau nei 20 kilometrų nuo pietinio Didžiojo kanjono pakraščio, yra geras tokių konfliktų pavyzdys.

Havasupajų gentis, kurios žmonės Didžiojo kanjono plokščiakalniuose ir kanjonuose gyvena nuo neatmenamų laikų, kasybos vietos teritoriją vadina Mat Taav Tiijundva, kas apytiksliai reiškia „šventoji susitikimų vieta“.

Tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios kalnakasybos įmonių vadovai šią vietą pradėjo vertinti kaip ką kita: ledlaužį būsimiems Amerikos urano projektams.

„Šiuo metu turime galimybę sumažinti priklausomybę nuo rusiško urano“, – paaiškino Kolorado bendrovės „Energy Fuels“, kuriai priklauso „Pinyon Plain“ ir kuri teisme kovoja už urano gavybos didinimą, generalinis direktorius Markas Chalmersas.

Didžiajame kanjone urano gavybos bumo būta šeštajame dešimtmetyje, devintajame dešimtmetyje jis atslūgo. Maždaug tuo pat metu buvo pastatyta „Pinyon Plain“ kasykla.

Ši kasykla, esanti šalia havasupajų laidojimo vietų ir beveik nuo pat  jos įkūrimo buvusi teisinių mūšių objektu, niekada nebuvo pilnai eksploatuojama.

Tačiau iš kasyklos plūsta vanduo, kuriame gausu arseno ir urano, nes prieš keletą metų ten buvo atlieekami gręžimo darbai, kurių metu buvo pradurtas vandeningas sluoksnis – dabar baiminamasi, kad ši kasykla gali užteršti havasupajų vandens atsargas.

„Lengva pasinaudoti šiuo karu kaip dingstimi įgyvendinti šį projektą,“ – sakė sakė havasupajų genties tarybos narys Stuartas Chavezas, kalbėdamas apie „Pinyon Plain“ kasyklą, kuri yra viena iš kelių leidžiamų eksploatuoti urano telkinių tokiose valstijose kaip Arizona, Juta ir Vajomingas.

Jų eksploatacija netrukus gali būti suaktyvinta, jei Rusijos uranui bus pritaikytos sankcijos. Chavezas mano, kad užuot tai dariusios, Jungtinės Valstijos galėtų kreiptis į Kanadą ar kitas draugiškas šalis, kad kompensuotų rusiško urano trūkumą.

Importuoti uraną iš Rusijos pradėta po Šaltojo karo. Siekdamos pažaboti branduolinio karo pavojų, Jungtinės Valstijos 1992 metais sudarė susitarimą pirkti prisodrintą uraną, kuris buvo panaudotas tūkstančiams išmestų Rusijos branduolinių galvučių. Ši programa, vadinama „Megatons to Megawatts“ tęsėsi iki 2013 metų. Net ir tada, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos importavo didelius rusiško urano kiekius.

Urano pirkimui iš Rusijos įsitvirtinus, Amerikos urano kasyklos šalies vakaruose liko beveik nenaudojamos, nes pasibaigus Šaltojo karo ginklavimosi varžyboms kainos smuko, o naujų atominių elektrinių statyba sulėtėjo.

Dabar urano kasybos industrija Vašingtone randa tvirtos paramos. Vajomingo senatorius Johnas Barrasso kovo mėnesį pateikė įstatymo projektą, kuriuo būtų iš dalies uždraustas urano importas iš Rusijos, kad būtų galima atgaivinti Amerikos kasyklas.

Įstatymų leidėjai Atstovų rūmuose, įskaitant Teksaso atstovą Henry Cuellarį, kovo mėnesį pristatė savo abiejų partijų narių remiamą įstatymo projektą, kuriame raginama uždrausti urano importą.

„Tvirta vietinė branduolinio kuro tiekimo grandinė dar niekada nebuvo tokia svarbi mūsų branduoliniam laivynui, – kovo mėnesį Senate kalbėjo prekybos grupės „Uranium Producers of America“ prezidentas Scottas Melbye. – Kuo greičiau atsiesime savo branduolinę pramonę nuo Rusijos, tuo greičiau Vakarų branduolinės rinkos galės pradėti dirbti, kad užpildytų spragą.“

Vis dėlto demokratų kontroliuojamuose rūmuose įstatymo projektas nebuvo priimtas, nes Jungtinės Valstijos vis dar labai priklauso nuo rusiško urano.

Nors kiti energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas ir saulė, naudojami vis daugiau, branduolinė energija sudaro apie 19 procentų visos JAV – didžiausios urano vartotojos pasaulyje – pagaminamos elektros energijos.

Branduolinės energetikos įmonėms ieškant  būdų plėsti kasybą ir pagreitinti sodrinimo tiekimo grandinę JAV, „Pinyon Plains“ oponentai perspėja, kad ilgainiui tai gali atnešti panašių rezultatų kaip šimtai apleistų urano kasyklų, čiabuvių žemėse vis dar skleidžiančių pavojingą radiaciją.

„Ši konkreti vieta mums šventa, joje gausu laidojimo vietų, namų liekanų ir kitų statinių“, – pasakoja Carletta Tilousi, buvusi havasupajų genties tarybos narė, dešimtmečius kovojusi su kasybos įmonėmis.

Kaip ir kiti urano gavybos projektai visoje šalyje, veikla šioje kasykloje buvo sustabdyta 1990-aisiais, smukus urano kainoms. Tačiau kasyklos savininkams pavyko įgyvendinti savo projektą  net po to, kaip Baracko Obamos  administracija 2012 metais paskelbė 20 metų galiosiantį draudimą aplink Didįjį kanjoną vykdyti naujus gavybos projektus.

Kasyklos, kurią įrengti buvo nuspręsta dar iki moratoriumo, savininkai daugybėje teismų nuolat pasiekia pergalių. Vasario mėnesį federalinis apeliacinis teismas pritarė JAV Miškų tarnybai, priimdamas sprendimą prieš havatsupajus ir tris aplinkosaugos grupes, siekiančias neleisti eksploatuoti.

Chalmersas šį nutarimą pavadino pergale energetinio saugumo srityje, teigdamas, kad kasykloje yra pakankamai urano, kad vienerius metus aprūpintų elektra visą Arizonos valstiją.

„Tai – aukščiausios klasės urano kasykla Jungtinėse Valstijose,“ – džiaugėsi Chalmersas, anksčiau dirbęs šioje srityje Australijoje bei buvusiose sovietinėse respublikose.

Komentuodamas urano kainas, kurios nuo karo pradžios pakilo daugiau nei 30 procentų, jis taip pat tikino, kad „Energy Fuels“ yra arti derybų dėl urano tiekimo JAV atominių elektrinių operatoriams. Jo tvirtinimu, kasykla havasupajams nepakenks.

Davidas Kreameris, Nevados universiteto hidrologijos profesorius ir autoritetingas požeminio vandens taršos ekspertas, užginčijo šį teiginį.

„Aš esu už kasybą, jei ji yra vykdoma atsakingai ir laikantis tinkamų saugos priemonių“, – sakė Kreameris. Tačiau „Pinyon Plains“ jis pavadino potencialia bomba, kuri po dešimtmečio gali turėti žalingų padarinių. Kreameris sakė esąs ypač susirūpinęs dėl kasykloje vykdomos gręžimo veiklos, kurią vykdant prieš keletą metų buvo pramuštas vandeningasis sluoksnis ir išsiliejo milijonai galonų vandens, kuriame yra daug urano ir arseno.

Kad vanduo neužterštų netoliese esančių vietovių, „Energy Fluels“  surenka jį į kasyklos baseiną, kur dalis jo išgarinama. Įmonė taip pat nugabeno dalį vandens beveik 402 kilometrų į White Mesa gyvenvietę Jutoje, kur kompanijai priklauso vienintelė šalyje visiškai visiškai licencijuota ir veikianti įprastinė urano gamykla.

Vietinė Jutos čiabuvių gentis, kurios nariai gyvena netoli White Mesa gamyklos, praėjusiais metais prašė šią gamyklą uždaryti.

Šiais metais susirašinėdamas su Arizonos reglamentavimo institucijomis, „Energy Fuels“ viceprezidentas veiklos reglamentavimo klausimams Scottas Bakkenas teigė, kad bendrovė taip pat kasdien matuoja vandens kiekį ir periodiškai ima į paviršių išpumpuojamo vandens mėginius.

Bakkenas pridūrė, kad „Energy Fuels“ nedidins siurbimo apimčių, kad sumažintų bet kokią riziką požeminiam vandeniui, jei kartais nebūtų laikomasi vandens kokybės standartų.

Tačiau havasupajų genties nariai ir hidrologai, tokie kai Kreameris, taip pat reiškia susirūpinimą, kad iš vandeningojo sluoksnio plūstantis urano turintis vanduo, nepaisant pastangų jį surinkti, gali užteršti netoliese esančiame Supai kaime gyvenančioms havasupajų šeimoms tiekiamą vandenį ir pačiame Didžiajame kanjone esančius šaltinius.

„Jie kuria tokias sąlygas, kurios  mobilizuos teršalus“, – įspėjo Kreameris.

Pastebėdama, kad „Pinyon Plain“  po truputį vis stumiasi pirmyn, Tilousi būgštavo: „Vietinė urano gavybos ir perdirbimo pramonė vėl ruošiasi aktyviai veiklai.“

„Tačiau, jei to prireiks, atsigulsime priešais įėjimą į kasyklą, kad tik neleistume vėl jos atidaryti, – sakė ji. – Mes priversime juos suprasti, kad yra daug svarbesnių dalykų, nei pinigai.“

https://www.aidas.us

Atgal