Pasaulis
2023.09.22. Azerbaidžanas ir Kalnų Karabacho separatistai surengė pirmąsias derybas dėl integracijos
Azerbaidžanas ir Armėnijos separatistai iš ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos surengė pirmąsias derybas dėl integracijos po to, kai Baku pareiškė žaibiškos karinės operacijos metu susigrąžinęs separatistinio regiono kontrolę.
Surengtos pirmosios derybos dėl integracijos
Separatistai sutiko sudėti ginklus remdamiesi Rusijos tarpininkaujamu paliaubų planu, pagal kurį buvo sustabdytas vieną dieną trukęs Azerbaidžano puolimas siekiant susigrąžinti dešimtmečius trunkančio konflikto centre esančias teritorijas. Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida nurodė, kad derybos dėl Kalnų Karabacho gyventojų reintegracijos į Azerbaidžaną baigėsi po kelių valandų, o separatistų delegacija išvyko nepateikusi jokių pareiškimų. Azerbaidžanas pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba. Vykstant šioms deryboms ir nepaisant paliaubų, Kalnų Karabacho separatistų tvirtovėje Stepanakerte buvo girdimi šūviai. Separatistinė valdžia kaltina Azerbaidžaną pažeidinėjant paliaubas. Baku šiuos teiginius griežtai neigia. „Už miesto ribų įvyko nedidelis susišaudymas. Sėdime namuose ir laukiame derybų rezultatų“, – naujienų agentūrai AFP teigė verslininkas ir dviejų vaikų tėvas Arutjunas Gasparianas. „Visi gyventojai sėdi namuose arba savo soduose ir laukia“, – pridūrė vyras. Nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, Armėnija ir Azerbaidžanas dėl šio regiono kariavo dukart. Baiminamasi naujos pabėgėlių bangos, kadangi Kalnų Karabacho armėnų kilmės gyventojai baiminasi, kad bus priversti išvykti. Visgi Armėnija ketvirtadienį pareiškė, kad nesiruošia masinei civilių gyventojų evakuacijai iš Kalnų Karabacho.
Armėnija taip pat įspėjo Jungtines Tautas, kad Azerbaidžanas, atgaudamas separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, vykdo, jos vertinimu, etninį valymą ir nusikaltimą žmoniškumui. Ketvirtadienį JT Saugumo Taryba surengė neeilinį posėdį, skirtą aptarti padėčiai Kalnų Karabache kilus Azerbaidžano išpuoliui, per kurį, separatistų teigimu, žuvo 200 žmonių. V. Putino ir I. Aliyevo pokalbis Separatistų pasipriešinimo žlugimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) pergalė siekiant savo kontrolėn susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną, apgyvendintą armėnų. I. Aliyevas pareiškė, kad jo šalis pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius atkūrė savo suverenitetą regione, o Baku tvirtina, kad dabar nori, jog Karabacho armėnai taikiai reintegruotųsi. Vienas separatistų pareigūnas sakė, kad iš Kalnų Karabache esančių armėnų bendruomenių buvo evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino I. Aliyevą užtikrinti teritorijoje gyvenančių 120 tūkst. armėnų saugumą. Rusija, kuri tradiciškai vaidindavo labai svarbų vaidmenį Kaukaze, 2020 metais į kalnuotą Kalnų Karabachą pasiuntė taikdarius pagal susitarimą, kuriuo užbaigtas šešias savaites ten trukęs karas. Separatistai sakė, kad pagal paliaubų sąlygas sutiko visiškai išformuoti savo kariuomenę ir kad Armėnija išves iš regiono visas pajėgas. Visgi Armėnijos pareigūnai nekart sakė, kad Jerevanas neturi jokios kariuomenės separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabacho anklave. Azerbaidžano gynybos ministerija sakė, kad turi būti atiduoti visi ginklai. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, dešimtojo dešimtmečio pradžioje armėnų separatistai užėmė regioną, kuris tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi. Per karą tada žuvo 30 tūkst. žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti namus. 2020 metais vėl įsiplieskus karui, Azerbaidžanas susigrąžino dideles teritorijas regione ir aplink jį. Vėliausias paaštrėjimas kilo Maskvai įsitraukus į karą su Ukraina, o Jungtinėms Valstijoms bei Europos Sąjungai suintensyvinus pastangas pasiekti ilgalaikę taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Kremlius pranešė, kad I. Aliyevas atsiprašė V. Putino dėl to, kad trečiadienį per susirėmimus žuvo keli Rusijos taikdariai. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kuris padėjo Baku sustiprinti savo karinę galią, ketvirtadienį per pokalbį su I. Aliyevu išreiškė paramą savo tradiciniam sąjungininkui Azerbaidžanui. „Kelias nelengvas“ Karabacho separatistų sutikimas sudėti ginklus sukėlė azerbaidžaniečių džiūgavimą, nes jie tikisi, kad tai reiškia galutinę pergalę ir dešimtmečius trunkančio konflikto pabaigą. Tačiau pralaimėjimas Karabache didina vidaus spaudimą Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, kuris nuo 2020 metų, kai prarado didelę teritorijos dalį, sulaukė aštrios kritikos dėl nuolaidžiavimo Azerbaidžanui. Trečiadienį sostinėje Jerevane, kur oficialius pastatus saugojo riaušių policija, kilo susirėmimai. Ketvirtadienį per televiziją transliuotame kreipimesi N. Pašinianas sakė, kad kelias į taiką su aršiausiu varžovu Azerbaidžanu yra sudėtingas, tačiau juo vis tiek reikia eiti. „Šis kelias nelengvas, jis eina per vidinius ir išorinius sukrėtimus, bet mes turime jo siekti“, – sakė jis. I. Aliyevas sakė, kad šios savaitės įvykiai turės teigiamą poveikį bandymams susitarti dėl ilgalaikės taikos tarp dviejų Kaukazo kaimynių. Tačiau abipusis nepasitikėjimas tebėra labai didelis, o rasti ilgalaikį sprendimą dėl dešimtmečius regioną skaldžiusio ginčo yra labai sunkus uždavinys. Armėnijos gynybos ministerija vėlai trečiadienį pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė jos pozicijas palei sieną. Tokie pasienio susirėmimai yra dažni.
.jpg)
