VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

05 31 Lietuvai

Birutė Silevičienė

Myliu tave, Tėvyne,

Tu man gražiausia esi

Pasaulyje kitos nerasiu

Tu man širdy švieti.

 

Kiekvieno mūsų širdyje

Esi valstybė Lietuvos.

Šiandieną pasaulis žino

Trispalvę vėliavą tautos.

 

Mes turime Kudirkos himną,

Mes turime lietuvių kalbą.

Mes turime darbštuolių būrį,

Upes, ežerus ir Baltijos jūrą.

 

Myliu tave, Tėvyne,

Kai sodai skęsta žieduose.

Kai žmogus žmogų apkabina

Ir liejasi širdžių daina.

 

Tu man vienintelė, Tėvyne,

Širdžiai kampelis mielas.

Tavyje žydi pievos

Ir plazda trispalvė vėjuje.

 

Laiminga laisvės vėjuje

Gyvuok atgimusi tauta!

Čia gyveno mūsų ainiai,

Čia mūsų žemė - Lietuva!

 

Pavasario daina

Atgijo iš naujo žemelė juoda.

Žaliu rūbu ją pavasaris rėdo.

Švelniai paukščių dainelė nuaidi,

O širdyje gerumo, veržlumo gaida.

 

Žmones kelia ir budina saulė,

Spindulėlius šiltus skleisdama.

Sužvarbėjusią sielą gaivina

Atbėgus pavasarinė daina.

 

Kiek gėlelių į pievas subėgę

It bitučių darbštuolių šalia.

Kaip gražu! Pavasarėlio sulaukę –

Pabūkim gamtužės darna.

 

Tegul mūsų sielose bus atgimimas,

Meilę, gėrį, džiaugsmą – talpinkime.

O į širdis gerumas tebėga –

Kam jo reikia ir skirkime.

 

Vyšniom žydint

Pražydęs vyšnios žiedelis

Supas lyg vaikas ant šakos.

Čia atbėgusios mintys pailsi –

Tartum ant rankų Mamos.

 

Paukščiai čiulba, daineles niūniuoja –

Neatskirti – kieno tie balsai?

O dirvonais pempės vis šoka –

„Gyvi-gyvi“ – kartoja nuolatos.

 

Vyšnių baltumas – nekaltybės ženklas –

Tik saulutėje nukaista jų veidai.

Šitą grožį šakos vos išlaiko,

Ginasi nuo vėjo išdidžiai.

 

Tau nuskinsiu vyšnios žiedą,

Kur sužydo po langais.

Tegul bitės ramiai dūzgia

Mane prisiminę vakarais.

 

Tegu skamba meilės dainos,

Tegu širdys moka džiaugtis.

Tu esi gražioji vyšnia –

Mano rankose pražydus.

Atgal