VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

10 17. Antrinimas

Algirdas Kavaliauskas

Aš, kaip visi, šiame pasauly gyvenau

Galvodamas, kad daug išmokau,  išmanau.

Septyniasdešimt penkerius metus mąsčiau...

Romėnui antrinu:  žinau, kad nieko nežinau.

Autorius su šeima: vaikaite, sūnumi ir marčia            

Buvo

Ant Sartų mėlynų   

Nesutramdyt žirgų:

Skamba ledas –  jie veržias į priekį.

Mama šluosto akis,

Brolio pergalės vis

Sugraudina – sunku patikėti,

Kad nei metų našta,

Nei speiguota žiema

Nesutrukdo jo pergalių siekiui.

 

Hipodromuos šalies

Jis taip pat nugalės.

Ir taip metai sėkmingi po metų.

Jo linksma šypsena –

Trypia žirgas lauke,

Laukia rogės ir ežero ledas...

                      ***

Minioje ant Sartų

Pamačiau ją. Šaukiu.

Nusijuokusi greitai nubėgo.

Ir netiktai  tėvai,

Grynaveisliai žirgai

Į mane, keistą, žiūrėjo.

 

Ne visai

Naujas karinis laipsnis... Ką šauktiniui duoda?

Jeigu kareiviai klauso, tai ir klauso.

Nebent geriau suprasi ne tik balta-juoda,

Ne tik vaikinų humorą, bet ir jų skausmą.

 

Sieloj nyku svečioj šaly, kažko vis trūksta,

O ko, ir pats suprasti negali.

Dienas bespalves keičia tamsios naktys,

Gal mes nematome kitų spalvų.

 

Jauniausias amžiumi tarp vyresnių seržantų,

Kuriems pulke yra labai daug leista.

Nekeršiju supykdytas ir  neskriaudžiu,  –

Gal ne visai daltonikas esu.

                                          

Kam

Jos tapyti paveikslai,

Jo eilėraščiai rašyti,

Ar norės kas žiūrėti, skaityti.

 

Jos išgautas mistinis efektas,

Jo surastas realistinis mirksnis –

Nuoširdus sielos žvilgsnis.

 

Mistiniame Trakų rūke

Ir Vilniuj realistiniame,

Pasiklydę jaunystėje.

 

Mylintys, ieškantys, kuriantys –

Spalvose, žodžiuose liekantys... Kam...

Ežerui, sodui, laukam.

 

Skausmas

Mes turėjome saulę, ežerą ir vienas kitą,

Trečias labai toli,  mes jo ilgėjomės.

Tu išėjai ir saulė ežeran įkrito,

Gal ir jai, kaip man, skaudėjo.

 

Kartu

Su degančia gėla klaidžiausiame  laike

Gal bus nelengva, bet nepasiklysiu.

Perkūnai nudundės – išsaugosiu tave,

Ir liūtys nenuplaus – širdyje išlaikysiu.

Mylėdamas tave,  ateisiu pas tave,

Mylėdamas tave, su tavimi išnyksiu.

Atgal