Poezija
02 04. Dėl privilegijų ir teisingumo
Vaclovas Deksnys
Manėm: griuvo melo rūmai,
Dings su jais ir patogumai;
Leido sau juos okupantai
Ir aukšti kolaborantai.
Pasitraukė svetimieji.
Postuose visur – savieji.
Ne visiems tik puikiai sekas-
Erškėčiuotas Laisvės takas...
Kai pavojai kiek atlėgo,
Išrinktieji savo ego
Jau perdaug aukštai iškėlė
Ir į pinkles įsivėlė:
Į save juk pirštai linkę...
Privilegijas parinkę,
Dosniai sau jas pasiskyrė,
Maltos sriubą mums paskyrę...
Privilegijos ir dietos?!.
Teisingumui nėra vietos...
Ir rinkėjai pykčiui savo
Kartą šį ... kitaip balsavo...
Kai valstiečiai valdžią gavo,
Nustumtieji sustreikavo :
Ant kiekvieno viešo kampo
Už skvernų valstiečius tampo...
Iš ekranų ir per spaudą
Pilą purvą, netgi spjaudo...
Be kovos ar gali leisti
Jie valstiečiams tvarką keisti?!.
Atgal
.jpg)
