Poezija
06.22. ŽODYNAS KINTA
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Žodynas kinta pagal konjunktūrą.
Pavogti keitė žodis kombinuoti.
Pavogti keitė žodis kombinuoti.
Paskui ir pasisavinti. O šiandien turim
Jau žodį įsisavinti. Tad teks ranka numoti.
Vagysčių nebėra. Tik verslo planas.
Ekspertai tuština biudžetą ir kišenę.
Nuo pašaknų ligi viršūnės valdo klanas,
O vagį keikiantis beviltiškai pasenęs.
Ir kam gi vogti, jei gali už centą
Viešai, be vargo gauti milijoną .
Mat "vsio zakonno" šiandien reiškia šventa.
Moralę plauname kaip suterštą sijoną.
BALANSAS NESUEINA
Ant pirštų jau skaičiuot ką neturiu.
Draugai paliko ašarų pakalnę.
O tuos, kas šiaip sau buvo nusipelnę,
Pakaktų suskaičiuot lig keturių.
Pasiurbčiojęs kavos, pusiau sėdom prigulęs,
Bandau dar prisiminti vieną kitą.
Bet kad jau viskas buvo pasakyta -
Prasta ta matematika - išeina nulis.
Balansas nesueina. Nieko vertas.
O gal metodika šiam reikalui netiko ?
Gal neverta ji nė sudilusio skatiko ?
O gal tai naujas puslapis atvertas ?
VISKAS Į KRŪVĄ
Viskas į krūvą sukrauta, sudėta -
Dešros, eilėraščiai, batai ir nuomonės.
Stebisi etikai - kur tai girdėta -
Žengia per patalus blusų kariuomenės.
Koks, po paraliais čia, koks etiketas ?
Mums ne teorijos rūpi - tikrovė.
Įvykis tikras, bet vėl netikėtas -
Dantį skaudėjo, o sveiką išrovė.
Miršta nuo vėžio. O "kovidas !", "kovidas !"
Trombai. Vakcinos. Bet tai nesusiję.
Kalba karalius. Bet, gaila, ne Dovydas.
Špygą atominę rodo Rasija.
SAULĖGRĮŽA
Na, va. Ir vėl diena trumpėja,
Nors dar tik vasaros pradžia.
Gerai, kad pasidžiaugti spėjom
Trumpiausia Joninių nakčia.
Ir vėl saulėgrįža. Į tamsą.
Ateis ruduo, žiemos ledai.
Į šiltą krosnį atsiremsi,
Jei nieko kito neradai.
Bet juk ne šilumos pritrūksta,
O gyvo žodžio šilumos.
Iš kamino tik dūmai rūksta
Ir vėjai visąnakt grūmos.
Tik jie ir beprimins kaip skrista
Jaunystės polėkių sparnais.
Norėtumei tenai sugrįžti.
Bet juk žiema. Jinai neleis.
JAU BAIGIA ŽYDĖT ALYVOS
Jau baigia žydėt alyvos.
Jau byra jų kvapnūs žiedai.
O vakaras toks vėlyvas,
Bet tu manęs neradai.
O gal tu manęs nepažįsti ,
Nors tu juk mano širdy.
Gal laukiam, kad vėl pražystų
Alyvų šaka svaigi .
Ar susitiksim, suprasim,
Kad šis pasaulis šalia.
Kada vienas kitą rasim,
Jau baigias diena žalia.
Ruduo į veidą alsuoja.
Vilios židinys arčiau.
Aš ieškau tavęs, basakoje,
Seniai tavęs nemačiau.
ŠEIMA
Lig šiol šeima- mama, vaikai ir tėvas.
Visam pasauly tai yra šeima.
Sukūrėm ją ne mes. Sukūrė Dievas.
Tad susiimkime už rankų ir eime.
Eime per motinų gyvenimą mums duotą.
Šventais keliais senelių ir tėvų.
Kiekkart tėvynė buvo apraudota,
Bet niekad neišduodavom savų.
Tad šeimą saugokim. Kaip gyvasties šaltinį.
Kaip saugom žodį, protėvių kapus.
Ir dar labiau mylėkime gimtinę.
Rašykim jos istorijos lapus.
Atgal
.jpg)
