Poezija
Išdavystės spalvos
Algirdas Pilvelis
Susišluok debesėlį
žydinčiom plunksnom
fazano.
***
Tartum saulė pragydai
dar sparnams
neišaušus.
***
Prisikrauk akis
sutrupėjusio sniego –
jam juk neskauda.
***
Jau ne sau susipylei
išsižiojusias
ašarų dulkes.
***
Į debesies svorį
pripylus giedojimo
virtai smėliu.
***
Atsiverk ritmui
griaustinio melodijos
įsiūbuotajam.
***
Plunksninės girnos
minčiai deja per minkštos –
vis vien netyla.
***
Traukinius pragaran
tempia irgi
dangiški garvežiai.
***
Ne aušrai skirtas
šios nakties užgimimas
jau paskutinis.
***
Ašarų ašigalis
slidžiausias pyragas
žaidei sapnų ašarom.
***
Įlūžę spalvos
suplėšė vaivorykštę
įtūžo dundesiai žavumo.
***
Dangaus traukulius
paspalvintum vaivorykštėm
juodos apgaulės.
***
Prigesino žaibai
apie saulės nuoplėšas sugulusius
svajoti šuolius.
***
Kišenėn prilijo
išvirkščiom spalvom
sutrupintų tiltų idėja.
***
Iš auksinių gūsių
supintas vanduo
skandina žiedus.
***
Skrenda gerumas
į pravirą žaibą trykšta
išmėtytos pūslės ozono.
***
Pasilaistyk akis prabudimu,
būtum apsėta erdvėm grįžtančiom
gatvės kekėmis.
***
Prabudimais
sutraiškytas vėjas
neišlaiko struktūros šešėlių.
***
Raiko skliautas
į žvaigždę
įkeptą netylantį rūką.
***
Praskleisto skliauto akyse
išdraskyta šaka
vibravimą beria.
***
Ne saulės kvėpavimu
lapas sukurtas
spindulius akylai kepa.
***
Bangos atgintos banginio
abejojimo stipris prarytas
sutilpo į purslą ant kryžiaus.
***
Spindulio dantys beribiai
įsikandę zuikutį
spigina laiką parduotą.
***
Ašarų moterys
po blakstienom dubenyje
nesuprastos dūla.
***
Skrydžių dulkėse
tirpstančią snaigę
įsisegė laikas.
***
Ne žodyje gimė
sesers mėlyna
belūpė daina.
***
Nėriniuotas
absoliuto kubas
elegantiškai lūžo.
***
Apvalios regos rudeniui
rėmus pagimdė
vėjo kraštinės.
***
Pusiaudienio snapas
toks baltas įdubęs
lyg miręs.
***
Klostuota diena
keitės nuo pulso atšokus
baltų debesėlių širdims.
***
Inkrustuotas žvilgsniu
skliauto skrydis
į tuštumos minią įsikibo.
***
Violetinėm juostom
prismaugtas
kaklas žibutės.
***
Tik netekus šviesos
paskutinė toluma tampa
languota daina.
***
Neapsunko
net prilašėjusios
deimantų akys.
***
Laikinas dūžis lūpose
pribaigė
sraunią sekundę.
***
Suvinguriavo
vasarinis drovumas
garbanų šypsnį.
***
Nesutilpo į saules
atplaukusio žodžio
šviesumas.
***
Pusė įkvėpto žodžio
audrotam rytojui
paliko šešėlį.
***
Tirpdo vyzdžiai
vėjo svorio
prisodrintą vulkaną.
***
Jei nepakeli laisvės,
mintį lakią prisuk
prie korio.
***
Spinduliu suteptos
samanų lėlės
net žvilgsniu neišskalbsi.
***
Įšalą geria
besikalančios raudonos
segmentų gėlės.
***
Riedantys rastai
ne šilumą pila
į sterblę plaukiančios saulės.
***
Žilos girnos upėj
be lūpų
trupina plauką.
***
Užkandžiauji
primiršto pavasario
trupiniu spėjusius apdulkėt.
***
Dangų žegnoja
ne laiko rodyklėm
sugrįžusios gervės.
***
Kam tiek saulės šalčio
į karšto žvilgsnio taurę
pripylei?
***
Juokias dangus
paglostytas
bežodės plunksnos pirštukais.
***
Meškerių ietimis
pasmeigtos
naktys migruoja.
***
Bokštinio krano
tolybės
varnėnams moja.
***
Krypsta į tylą
kauksmu
paglostytos ausys.
***
Meilė trupina laiką
žvilgsnių druska
išsiskleidė malti plotus.
***
Naujom spalvom ginkluota
pilnatis nuskandina
vaivorykštes.
***
Išauklėt žuvį
ant liežuvio gimusią
slidumų neišmokysi.
***
Į liepsnojančius žvilgsnius
sukrito
pavasario giesmės.
***
Antros nakties prieigose
prasižiojo kraujas
kvailas čiulbėjimas laivo.
***
Kiekvienos nakties tarpukojy
prižėlę miškai
išgenės prabudimą.
***
Žemės branduolį kurtina
riešuto kevalo
pradaužtas lūžis.
***
Kankorėžių gegužio tirpsmas
ir paskatintas gintaras
į dugno ašaras krito.
***
Pro akiduobes iširusias
žvangantis laikas
prarieda, kol išsiskleidžia.
***
Skrudina mirtį
diskas mėnulio
apvalume monetos.
***
Tik kableliai negęstantys
tylinčią pauzę
pažįsta.
***
Sunkiai slenka
dugne pramanyti
ašarų skrydžiai.
***
Rudeniui gieda
raustantis apvalumas -
spanguolių sniegas.
***
Debesėlio išgertas
patyrimo išplaktas
meilės trynys gelia.
***
Pumpurui gėlos
skauda gurkšnį
to įtrūkio pavasario.
***
Apmiręs maro šėlsmas
skliautą ištekina -
beria žvaigždynus.
***
Pilnas kaktomušų
smilgos vyzdžio sėlinimui
bet kuris dangus.
***
Sapnuojasi ąžuolui
ne šiam laike pamirštos
adatų dainos.
***
Tik snaigėje
įsuktos adatos
tuščiam pumpurui žiba.
***
Į gausmą
apytuščių ašarų varpelis
visas tylas sidabruoja.
***
Papasakotas dūmas
apkabins ūsą ekrano
jei pabustum kvadrate.
***
Gal kiaurai suskaitysim
vasario dangų
kad nepelytų bangos.
***
Varnėno naktis
pasipuošusi plunksnom
nebesušildys ugnies tako.
***
Lūpom prismeigtas
debesies pavasaris
trokšta prigyt ugnyse.
***
Jau geriau nepabusk
basučiu akmenėliu lūpose –
krioklio nesupūdysi.
***
Griuvėsiais pažirs –
sąvaržėlių lietutis
nusėdom skrydžio širdin.
***
Niekur nesklendžia
nepatirtos nakvynės –
šiltojo vėjo žiedlapiai.
***
Naktinėm saulėm
dovanoja žvilgsniukus
praviri trūkiai nebylūs.
***
Vieversio lizdas
patefono gerklėj
netyliai žydi ir rūdyse.
***
Klyksmų dovanos
pusę minutės sapnuoja
tolimų žvilgsnių susijungimą.
***
Akloj žaizdoj
matosi gyvenimas
be tylos skrydžių.
***
Taip pakabintas
šis poetiškas žvyrkelis
ant akmens siūlo.
***
Trys skliautų akys
į rasos briliantą
stebuklingai atsimerkė.
***
Jau pasimiršę
ledynų kriokliai sotūs
lotynų šimtmečius pila.
***
Nuliūdusį
pumpuro kvapo trūkį
aimanos lydi ne į kapus.
***
Plunksnomis lygins
vien vanago lygtys
bevėjį kalno aštrumą.
***
Spindinčių smilčių takelį
neįžiūrimos pėdos
į dangų sužymi.
***
Uodo svajonės
į tolį nebedūzgia –
tokios nebylios pilys.
***
Raudona snaigė
įsukta į pilnatį
man bučiniu gieda.
***
Išvirkščios kibirkštys
netgi alkano vyno taurė
skamba lašuos nebūties.
***
Be žmogaus aušta
į žvaigždynus
sutūpusios aistros.
***
Skeldėja spygliai
visai ne žaliai
vėtrų sprogimuos.
***
Riedančios kekės
nuogų akmenėlių –
priešų ikrams lygūs.
***
Neatpažįsta akis
kaip gomuriu iriasi
smaugimas tirpstantis.
***
Dabar kulkų nugalėtas
likimas sutvertas netikras –
neišbarstyk.
***
Šešėlių tinklas
ne žuvies sparnus
sijoja šviesai.
***
Apverkia asfaltas
paaukotą
ievų saldumą.
***
Trupinių aguonos
godžios
seniai ne raudonos.
***
Iš atplaišų
juodo sniego
susidėliojo naktinis dangus.
***
Tik į vašką
vertikalės pakutenimais
subėgo liepsnelės.
***
Toks kaip vaškas
ir rožės
žvilgsnio tirpimas.
***
Samanoj kito juoko
gimusį šaltį
užsidarė tamsa.
***
Vienu smūgiu išgerk
pavasariu
murkiančią nakties spalvą.
***
Girgždančio vėjo
pentinais
išdraskyta naktis.
***
Apšerkšniję vorai
nesumezga tinklo
net šalto.
***
Peni žvilgsnius
įvyniotos į stiklą
palangės.
***
Tarp eilučių
sugrūdai
alsavimų rūdis.
Atgal
.jpg)
(1).png)
