VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.19. NEMOKAMAS SŪRIS

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 
 
Nemokamas tiktai pelėkautuose sūris.
Dar spyris į pasturgalį ar antausis skambus.
Už visa kita  - sumokėti turim.
Žadėto rojaus niekada nebus.
 
Net ir tada, kai išmaldą mums duoda,
Ko mes neteksim, pamąstykime gerai.
Manyt, kad veltui, tai menka paguoda.
Nes turtą suneša visai ne aitvarai.
 
Visi mes liekame kam nors skolingi.
Už šypseną, už gerą žodį. Net už tai.
Ši priedermė ne vien žmonėms būdinga.
Ir vargas tau, jei to nesupratai.
 
KIAULIŲ MENTALITETAS
 
Šernai sumanė auklėti kiaules.
Kalbėjo apie miško laisvę, sveiką maistą.
Bet kiaulės į šias pastangas uolias
Atsakė, kad nenori nieko keisti.
 
Nors tvarte skęsta mėšle lig ausų,
Ir ėdalas tik jovalas pasmirdęs,
Bet laisvėje joms būtų per baisu.
Ir nuo gulėjimo visai nusilpę širdys.
 
Palikti tvarto niekas neprivers.
Jos ne šernai. Jos tiktai kiaulių kiaulės.
Taip, žino net ir tai, kad jas paskers.
Bet ... ką daryt ?Jau toks tas jų pasaulis.
 
Nepešę nieko vėl miškan šernai -
Į laisvą miško prieglobstį sugrįžo.
Užkniso juos tos kiaulės mirtinai.
Nė vienas sukiaulėt jų nesiryžo.
 
AŠTUNTAS STEBUKLAS
 
Jei neįteisinsim marihuanos, antro galo,
Europa gali mūsų nesuprasti.
Ji nepakvies prie pažangiųjų stalo,
 O bendraminčių negalėsim rasti.
 
Nes retas jau nevaikščioja apspangęs.
Senoviškai tik seniai santykiauja.
Gimtos kalbos, tėvynės, proto vengia.
Sugriovę senąjį pasaulį, lipdo naują.
 
Juk jau seniai tai Marksas pranašavo.
Ir vedė tuo keliu mus Leninas ir Stalinas.
O šiandien jau kapitalizma išrūšiavo,
Visas kliūtis į pažangą pašalino.
 
Kas bus ne su mumis, turės išnykti.
Į šviesią ateitį ateis tik mažas tuntas.
Bet šiandiena - diena ne užpernykštė.
Jau rytdiena stebuklas bus. Aštuntas.
 
SAVOMIS VIRVĖMIS
 
Neaiškink kvailiui, kaip apgaudinėja,
Kaip jį apvaginėja aplinka.
Ne tavo piniginė juk plonėja,
O jo makaulė protui per menka.
 
Yra toks baisiai senas anekdotas.
Pareiškė miniai: "Karsim jus rytoj !"
"O virves atsinešt savas ? Ar valdiškos bus duotos ?"
"Savas !" Visi nubėgo pirkt jas tuoj.
 
Kai sako, kad "diržus teks susiveržti",
Reikės ant kaklo virvę veržt. O ne diržus.
Bet protas taip išplautas ir iškarštas,
Kad net belangėje gyvenimas gražus.
 
NĖ VIENAS NEIŠVENGIA JOS
 
Nuo meilės ligi neapykantos - tik žingsnis.
O gal net tiek nėra ? Gal viskas tolygu ?
Net ir širdis. Širdis vienodai tvinksi.
Pasaulis dingsta. Ir nėra jėgų.
 
Aš išgyvensiu. Viską iškentėsiu.
Tik išdavystės - niekad. Niekada.
Sunku, kad niekam rankos neištiesiu.
Nebus kančios ir liūdesio veide.
 
Kiekvienas netektį patyręs žino.
Nė vienas neišvengia jos. Deja.
Likimas niekam nieko negrąžina.
Visi mes priversti gyvent su ja.
 
Atgal