VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

08.14. BEVAISĖ OBELIS

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 
Trys šimtai šešiasdešimt penkios.
Ar tiek dienų mažai ? Ar daug ?
Ar padeda jos tau ? Ar kenkia ?
Atsakymu nepasikliauk.
 
Kai dauginsi jas ir iš kartų,
Beliks mažiau - ir tų, ir tų.
Suprasi gal, ko buvo vertos -
Kiek liks svajonių sukurtų.
 
Nes dienos irgi būna tuščios.
Kaip koks išgertas butelys.
Daug kas tiktai pečiais pagūščios-
Tokia bevaisė obelis.
 
Jinai nė karto nežydėjo.
Ir vaisių nemezgė jinai.
Yra tiek daug, tiek daug idėjų.
Bet tu vertės jų nežinai.
 
IŠ JUOZO MILTINIO KATEKIZMO
 
Politika yra politika, ir tironija yra jai sinonimas.
               Juozas Miltinis, REGNUM I, Anno Domini   MCICI, ARISTOS p.XIII-XIV       
 
Kokia šventa tiesa, Maestro, Jūsų žodžiai !
Visi mes po juodu sparnu tironiškos dalios.
Kaip lengvą auką maitvanagis mus užuodžia.
Ir tiktai vienas kelias - atgalios.
 
Teatras. Ir tos trys veidų grimasos.
Čia viskas telpa. Net komedija - mirtis.
Tik mes ne scenoj. Mes gyvenime nedrąsūs.
Ir dalgis giltinės lyg pradalges vartys.
 
O režisierius skelbs premjerą naują.
Kam uždanga ? Kam scenos pakyla ?
Nejaugi to žiūrovas reikalauja ?
Visi išeina. Lieka vien tyla.
 
Ir salės tuštuma. Su uždegtais sietynais.
Ir grimas. Tartum kaukės ant veidų.
Kas uždarys duris ? Ar tas, kur paskutinis ?
Išgėręs taurę scenoje. Nuodų.
 
Politika yra politika. Tironijos teatras.
Šios tautologijos tironas nesupras.
Pabarškins Rojaus raktais šventas Petras.
O kas į dangų tikrą kelią ras ? 
 
Kiekvienas vieškelis į pragarą mus veda.
Dangun nebuvo kelio. Ir nebus.
Ne režisierius jums palaimą žada.
Spektaklis baigsis. Bet nė vienas nenubus.
 
Politika yra politika. O koks jos sinonimas ?
Net jei žinojai, aišku, užmiršai.
Tu rolės neturi. Tu scenoj - anonimas.
Ir po įstatymais - ne režisierių parašai.
 
Maestro ! Mokytojau mylimas. Kaip skauda.
Kad Tavo šventą sceną palikau.
Iš plunksnos gaudavau tikrai nemenką naudą.
Bet man atrodo, visko netekau ...
 
Mąstau. Rašau. Su dvasiomis bendrauju.
Tik Tavo išminties neatrandu.
Nors ieškau rolės sau. Vaidmens to naujo.
Bet scenoje gyvenimo - per daug randų.
 
Ir jų gausėja vis. Kaip ir žaizdų - nemąžta.
Be režisieriaus, be scenarijaus blaškaus.
Kodėl, ir kas užkrovė tokią naštą ?
Nėra atsakymo. Atsakymo aiškaus.
 
PAMESTAS BLOKNOTAS
 
Ne atmintim apdovanotas,
O užrašyti gabumu.
Tačiau pasimetė bloknotas,
Ir jau kvailys - nei be, nei mū
 
Koks adresas ? Koks telefonas ?
Ir šimtas - kaip, kodėl, kada ?
Galva kaip senas patefonas,
Net neišmuštum su lazda.
 
Pradingo visas išmanumas.
O gal nebuvo jo visai ?
Tu tik bloknoto priedas. Dūmas.
Bet ne gudresnis ir jisai.
 
Jei kas, tuoj pat į internetą.
Taip. Šis "bloknotas" modernus.
Ten viskas. Viskas sužymėta.
Gerai, kad jis tau parankus.
 
O seniui ? Kas daryt belieka ?
Tik pasikliauti bloknotu !
Jis nuo pasaulio atsilieka.
 Bet naujas maistas - neskanu.
 
 
 
 
Atgal