VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

09.22. KAI NIEKAM NERŪPĖS

Kęstutis Trečiakauskas

 
Nuodingos strėlės iki šiol nedingę.
Be garso auką jos sužeidžia mirtinai.
Ir ritualas - kruopščiai pavyzdingas.
Už ką ir kas ? Tu nieko nežinai.
 
Įslaptinta. Tačiau ar bus atskleista ?
Po šimtmečio. Kai niekam nerūpės ... 
Ir tai - tiktai kas buvo skelbti leista.
Nebus jau kūdikio. Nei motinos krūties.
 
TIK KARTĄ
 
Trumpam sugrįžta vasara.
Ir net vargai pagaili.
Bet nors išspaustum ašarą,
Nebesugrįžta meilė.
 
Aplanko ji tik kartą.
Ir gali tik numirti.
Ieškot kitos neverta.
Nelemta jos patirti.
 
Nėra dviejų likimų.
Gyvenimas tik vienas.
Tiek daug prisiminimų.
Ir nuotrauka. Ant sienos.
 
NEIŠAUGTINIS MŪSŲ RŪBAS
 
Neišaugtinis mūsų rūbas.
Jis dar nuo titnago laikų.
Palaikis, purvinas, sugrubęs.
Bet jį dėvėt mums nesunku.
 
Jisai gerai nuogybę dengia.
Ir mes lyg teisūs - ne pliki.
Apgavome net patį dangų ?
Bet likom dieviškoj aky.
 
Ji mato mus. Jinai mus stebi.
Tik mes negirdime tiesos.
Ir šiandien garbiname stabą.
Ko vertas protas be klausos ?
 
O gal ir jo nėra ? Miražas ?
Ar tik ląstelių kliedesys ?
Bet mes atrodome sau gražūs.
Akis dar turim. O ausis ?
 
ŽEMĖS TRAUKA
 
Pašokau į viršų,
Bet žemė netraukia.
Gal trauką pamiršo ?
O gal nenuraukia ?
Kad turi nukristi
Kiekvienas, kas šoka.
Net mokantiems skristi
Vis viena baisoka.
Ir reikia nutupti -
Ilgai neskraidysi.
Nutupus -suklupti.
Tai ką pasakysi ?
O gal prieštarausi -
Nereikia suklupti .
Bet aš vis dairausi,
Kur minkšta nutupti.
 
GRŪDELI MAŽAS, AR ŽINAI ?
 
Tarp girnų gyvas neišliksi.
Grūdeli mažas, ar žinai ?
Burnos nėra - net nesuklyksi.
Sumals į miltus. Mirtinai.
 
Ir valgys duoną - tavo kūną.
Kai kas dar ją šventa vadins.
Bet švento amžino nebūna.
Mažės ir tų, kas ją augins.
 
IŠSEKUSI KANTRYBĖ
 
Išsekusi kantrybė
Lapot pykčiu pradėjo
Ir peržengusi ribą
Bedugnėn nudardėjo.
 
Kodėl tik nosį raukėme ?
Ir sukome į šalį ?
Juk ji ir mus patraukė jau.
Ir mus nustumti gali.
 
Kartu. Į tą bedugnę.
Kur ateitis sudūžta.
Juk šokome į ugnį.
Juk gynėmn šventą gūžtą !
 
Kodėl mums neužteko ?
Kantrybės. Tik kantrybės.
Išklydome iš tako.
Nuo meilęs. Nuo kūrybos.
 
 
 
 
Atgal