VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

01.14. Vasario 16-oji

Rita Bijeikytė – Gatautė

 

Sustabdykim savy banguojančią jūrą,

Nuo jausmų blaškomą, draskomą piktai

Ir išleiskim į kelią plaukti laiveliui,

Leiskim jam plaukti noriai, laisvai...

 

Plaukia laivas, vis plaukia,

Virš jo plėvesuoja trispalvė.

Daug kainavo Vasario 16-oji,

Dabar išsaugoti turime ją!

 

Neša laivą laisvės vėjas,

Iš aukštybių akys Pirmtako stebi.

Nauja širdimi į laisvę ištrukę,

Laivą budriai mes saugome, lydim.

2021-02-11

 

Mūsų mažiau

 

Tai ne Rusija, Kinija ne Uhanas,

Tai mes –

ir mūsų mažiau nei trys milijonai!

Tai  siekim išsaugoti JĄ,

Tarsi širdį savoj krūtinėj.

 

Tarsi širdį apgaubkim  skydu,

Iš vidaus ir iš išorės.

Kas gali dabar trypti labiau,

Jei ne mūsų pačių  vergo kojos.

 

Buvo visko: daug skausmo ir ašarų buvo,

Sesės verkė vienumoj likusios.

Šiandien stovim  prie Katedros –

Mūsų mažiau nei trys milijonai!

 

Draugei

 

 

Restauruota pilis šalia kelio,

Vijoklių garbanos draikos,

apraizgę gelsvą fasadą,

Bet nematau tavęs,

Nėra tenai tavęs―kaimynai šneka.

Einu ieškot vaikystės draugės.

Regiu, parklupusi prie obels lyg prieš kryžių,

Renka vaisius.

Visą žemę sode dengia žali vijokliai.

Jie taip apraizgę buitį, gal akis?

Per daug regiu nervingos žalumos aplink, per daug,

kuri jau nepaklūsta šeimininkės rankoms―mažytėms,

nubraižytoms smailių šapų, šakelių …

Mieloji drauge, Tavy aš Lietuvą matau:

Pavargusią, paniurusią, mažakalbę,

Bet geraširdę, su žiburiukais akyse,

Kai ją prakalbini atėjęs.

O Lietuva, Tu kertinis mūsų namų akmuo!

Skalsi paguodos duona!

Kaip man Tavęs reikia VISOS―

Nedalomos, laisvos .

2020-03-30

 

Planai

 

Planai dienai, mėnesiui, ketvirčiui, metams

Kuriamos komisijos, savipagalbos grupės,

Supervizijos, intervizijos ir dar  daug super …

O ryte galva kvadratinė―

Nuo nemigo nakties subrandinto vaisiaus.

Krikščioni, pasikliauk šventuoju Raštu,

Ten seniai turi tau sukurtą planą― Išganymo,

Glaustai išdėliotą Tikėjimo išpažinime.

Tad, po maldos, apsivilk Laimikio rūbu.

Jį pažinęs  ― Jį pamilsi.

Turi savo kryptį ir planą

Jokiam laikui nepavaldų.

Derinki  savo planą, te diena bus gera.

 

Upelis, šarka ir balandis

 

,,Pailsai, upeliuk apsvaigęs, pailsai

Ir žiema sukaustė tavo kūną rangų,

Šarmuotaskara apsupo plaukus,

Užspaudė akių žydrumą vaiskų“.

 

Šarka ir balandis, skrisdami pro šalį,

Pradėjo šnekinti apsnūdusį upelį,

 Iš sniego,  gilių pusnių kapstyti ―

Stengės prasagstyti jo rūbelį.

Burkavo balandis meiliai į ausį ―

Be jokio atsako upės,

Šarka gaivino jo širdį sušalusią,

Švytavo vėduokle prie nosies.

 

―Reikia kantrybės,― žiema neiškentus prabilo.

 ―Viduržiemy, ― šarka pusnims pritarė.

―Ramaus poilsio, ―balandėlis užburkavo

Ir po eglės šaka prispaudė sparną savo.

2021-01-07

 

 

Žiemos batai

 

Vėl žiema per žemę brenda,

Baltom snaigėm žyra,

Ant kalnelio vaikai klega,

Sniego senį giria.

 

Keturkojis mano draugas

Veržias eit į lauką.

Jo kojytės basos, trumpos,

Bet per pusnį braukia.

 

Linksmai nuskuodžia per kiemą,

Į sniegynus neria,

O akytės rudos švyti,

Kaip angliukai žėri!

 

 

Pasivartė sniege Tobis,

Jaučia ―kojos  sunkios!

Vai, vai, vai! – suviauksi bėdžius, ―

Aš jaučiuosi kaip slunkius!

 

Sniego pūgai buvo juoko!

Visą dieną siautė,

O mamytė pasilenkus,

Tobį šluostė skiaute.

 

―Ką, Tobukai, nepatinka?

Tu esi juk basas!

Žiemos batai tau netinka,

Geriau vėsios rasos!

Atgal