VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

01.18. IR "IKSAS" IŠ KIRILICOS

 

Kęstutis Trečiakauskas
 
 
Ne toks jau prėskas tas lietuviškas žodynas.
Aprėkus kūnas eina pagaugais.
Triumfuoja šlykščiai oponentą išvadinęs.
Dar žodis kitas - ir visai pribaigs.
 
Bet, pasirodo, priešas gyvybingas.
Visi keiksmai - kaip nuo žąsies vanduo.
Jam irgi epitetų nepristinga.
Tačiau nepasiunčia prasčiokiškai velniop.
 
O drebia taip, kad net mužikas girtas
Nesugebėtų šitaip sublizgėt.
Bet, tiesą sakant, čia nėra kuo girtis,
Nes nepralenksim slaviškos garbės.
 
Tad taip organiškai į "matą" įsikinkom,
Nelieka žodžių baltiškų net skiemenų.
Taip šmaikščiai keikiamės ! Ir nedreba mums kinkos.
Pamiršom žmogiškai - pasiųsti po velnių.
 
Tikriausiai per skurdus yra raidynas.
Tad skubam "turtinti" - bus "ku" ir "dablju".
O iš kirilicos - ir "iksas". Juo vadinas
Visi, kas vengia pokyčių naujų.
 
Juos pavadinsime "Jedinstva" ir "nežmoga".
Apšauksim - jie fašistai, kaliniai.
Tauta praris tai kaip saldžiausią uogą.
Juk mes - geriausi Marxo mokiniai.
 
Mes irgi žadam. Ateitį. Šviesiausią.
Tai kam ta dabartis. Vis tiek tauta - išnyks.
Kur dingo Lietuva, tik idiotai klausia.
Pasaulį naują pradedam. Nuo "iks" !
 
DUODA IR ATIMA
 
Dievas duoda ir atima.
Ar žinai bent - už ką ?
Kas kvailioti paskatina ?
Gal barzdota ožka ?
 
O gal tas, kur kanapėse?
Suvilioja kvailius.
Velnias mažmožiuos slepiasi.
Bet kvailiausi - iklius.
 
Užsiners ant kabliuko.
Bet nutrūkt - neįstengs.
Kaip ir to buteliuko -
Jo lašų - neišvengs.
 
Nes visur tyko spąstai.
Paslėpti.  Atviri.
Ar įveiksi jų klastą -
Pats nuspręsti turi.
 
TIK PRISIŠLIEJĘ
 
 Galit siųsti po velnių
Tuos, kur dirbt tik pratinas.
Nepakeičiamų žmonių,
Sako, pilnos kapinės.
 
Ko mes laukiam taip ilgai ?
Jie juk dirbti tingi.
Jiems nebeišaugs nagai.
Jie - nerūpestingi.
 
Vis atleidžiame klaidas.
Jie net vogt įprato.
Gal pakeiskime madas
Irštvoj biurokratų.
 
Gal paklauskime -  už ką
Mokame jiems algą ?
Ponai, turi būt tvarka.
Liksime nevalgę.
 
Jeigu jie toliau mąstys
Stimburiu, ne galva,
Jie problemų nematys,
Kaitalios tik spalvą.
 
Jie - tie patys. Jie - "savi",
Niekur neišėję.
Mes - vos vos, vos vos gyvi.
Bet ... tik prisišlieję ...
 
 
 
 
Atgal