Poezija
02.03. PASAULIS PAŽINUS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Pasaulis pažinus. Bet ne visiems atsiveria.
Daugybei tai tiesiog neįdomu.
Smalsuolis drąsiai neria į akivarą.
Bailys nekels net kojos iš namų.
Nereikia nieko kaltinti ir smerkti.
Kiekvienas toks, koks gimė. Ne kitoks.
Tačiau yra, kas turi tikrą vertę.
Gal ir žioplys dar susipras ir susivoks.
Žaviuosi saugančiais ir gelbstinčiais žmoniją.
Be jų gyvenimas netektų ir prasmės.
Kodėl mums šviečia saulė ? Lietūs lija ?
Jei nežinosim, kur pasaulis nugarmės ?
KIEK ŽMOGUI UŽTENKA
Užtenka vieno puoduko.
Vieno šaukšto. Vienos šakutės.
Ir pagalvės balto pūko.
Mažos medinės kėdutės.
Vienam juk mažai bereikia.
Net per daug tos vienos vienatvės.
Kaip to peilio, kur duoną raiko.
Ir pasivaikščiojimui - gatvės.
Gal ir žemėj likau tik vienas.
Gatvėj nieko nesutinku.
Vienos mano kambario sienos.
Ir aš vienas tarp jų. Sunku.
TOKS TOKĮ SURADO
Toks tokį surado. Toks tokį pažino.
Ir sėbrą į šutvę įstot pavadino.
Ta šutvė - tai partija. Dar nuo sovietų.
Pakeitusi kailį, neliko be vietų.
Visas jas užtupusi. Klesti, gyvena.
Ir laiko ant pavadžio. Jauną ir seną.
Bet tie nesupranta, kad juos jau išdūrė.
Nes partija velnišką patirtį turi.
Ir perka, ir vagia. Meluoja ir žada.
Rinkėjas juk kvailas. Jam atima žadą.
Nes partija žino, ką reikia žadėti.
Kai išrenka, verkia: "Negalim padėti !
Prieš mus tie, kur buvo - jie viską ištaškė.
Bet nieko. Kentėkit. Padėsime tašką.
Visus juos nubausim. Sukišim į cypę.
Jau jie nusigando. Ar girdit kaip cypia ?"
Minia išsižioja. Ir klauso. Ir tiki.
Ir vėlei išsirenka juos. Ir ne sykį!
Vėl renka. Vėl keikia. Gal tūkstantį kartų.
Kvailiams taip ir reikia. Geriau pasikartų.
Jei renka tik tuos, kas vis vagia, meluoja,
Geriau tegul tyli. Geriau jau neloja.
ANT REKLAMOS MEŠKERĖS
Reklama tikrai galinga.
Siūlo daiktą reikalingą.
Tobulas ! Ir toks pigus,
Kad suniežti net nagus.
Ot velniai, kaip moka girti -
Negali jiems atsispirti.
Pirk ! Čia pat ! Nedelsk ! Tuojau !
Ir į kampą atėjau ...
Sumokėjau baisią sumą.
Tik pateisinau smalsumą ...
Gavęs daiktą supratau -
Protas duotas jiems. Ne tau.
Bet padėt sau negaliu.
Jau ir taip per daug kvailių.
Ant reklamos meškerės
Dar daugiau jų užderės.
PASAULIO GELBĖTOJAS
Ruošiuos ištraukt pasaulį iš skylės.
Per daug giliai jisai į ją įsmuko.
Bet jis manęs ištraukti negalės.
Kaip kad ir aš savęs. Dar to betrūko.
Pasaulį , regis, išvaduot - niekai.
Savęs išgelbėt niekaip neišmanome.
Kitaip galvojome, kol buvome vaikai.
O kai suaugome, kitaip jau irgi manome.
Kaip milijoną sutaupyt - žinai.
Kitiems tai patari. Bet pats - nesinaudoji.
Tasai žinojimas mus lydi amžinai.
Todėl ir neišvengiame pavojų.
---
Vagie, ar tau dar nedega kepurė,
Kad ir toliau vis įžūliau vagi ?
Ne tiktai sąžinės tokie kaip tu neturi.
Tai štai kodėl mes esame nuogi ...
.jpg)
