Poezija
2022.02.13. ABEJINGUMO APOTEOZĖ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Man niekas nesvarbu. Nes smegenys išplautos.
Aš nieko neklausau. Ir neskaitau.
Aš lyg daržovė. Neturiu kuo kliautis.
Taip "išsijungti" patariu ir tau.
Ramybė. Kaip ir kapuose - ramybė.
Tegul galvoja, dirba tie. Kiti.
Nors mes nemirę dar, tiktai giliai įmigę.
Tačiau dėl nieko ir nebūsime kalti.
Net jeigu kiltų pasaulinis karas,
Mums jau vis tiek. Nes mums juk neskaudės.
Kas valdo - Hitleris, ar naujas rusų caras -
Mums jau vis tiek. Nes mums juk neskaudės.
Kas valdo - Hitleris, ar naujas rusų caras -
Tik neatimkite prišildytos kėdės.
Ant jos mes uodegą susivynioję
Patogiai jaučiamės. Ir nesukam galvos.
Ne tik nuo sąžinės ir proto atsiknoję.
Bet ir nuo savo žemės - Lietuvos.
DILEMOS ĮGARSINIMAS
Gerovės valstybė !
O kas ta gerovė ?
Kad nyksta tautybė ?
Kad dantį išrovė ?
Panaikino litą
Ir įvedė eurą.
Visiems išdalyta
Po tuščią, po kiaurą.
Dar algos nekyla,
Jau kainos didėja.
Nutraukime bylą.
Vėl skelbkim idėją.
Pamirškim docentą -
Geriau bakalauras.
Kas šiandien už centą,
Rytoj bus už eurą.
Paniekina kalbą.
Ir šeimą apspjaudo.
Geriausia pagalba -
Laikytis už šiaudo.
Tai kas ta valstybė ?
Ir kur jos gerovė ?
Praradom tikybą-
Lyg dantį išrovė ...
PĖSČIAS NUEIČIAU
Pėsčias iš Vilniaus, iš švento miesto,
Nueičiau tą ilgą kelią.
Jei žodeliu bent mane pakviestų
Gimta tėvų pirkelė.
Bet jos neliko. Seniai neliko.
Seniai jau tėveliai miega ...
Tik gūdžią naktį ant lauko pliko
Žiema vis dar barsto sniegą.
Viską užklojo. Viską užsnigo.
Ten niekas manęs nelaukia.
Ji ir mane čia užsnigs. Tarp knygų.
Ir tą, mano baltą plauką ...
ČIA JAU KITOS POROS
Aš nešokau su tavim fokstroto.
Ir dainų kartu nedainavau.
O, kad šiandien mums kas nors pagrotų ...
Aš per senas tau tada buvau.
Bet staiga pasenęs pajaunėjau.
Tiktai šokt su kuo nebeturiu.
Čia jau kitos poros sukinėjas.
Šiandien tau sudie, sudie tariu.
Išeinu. Ir ištuštėja salė.
Nieko aš joje nesutikau.
Tiktai tie veidai, tokie išbalę ...
Tau, tik tau sudie, sudie sakau.
SUOLELIS
Visi suolai jau užimti.
Dar laisvas tik vėlių suolelis.
Bet sėst ant jo - lyg per anksti.
Nors jau sunkus ir likęs kelias.
Jau pavargau. Sunku stovėti.
Gal bent trumpam prisėsti teks.
Ir supratau - seniai jau kvietė.
Pakilt jėgų nebeužteks ...
NE TOS KARTOS ESI
Sunku pernakt šedevrą kūrus,
Jau rytą konstatuot liūdnai,
Kad tai - dalis makulatūros,
Kurios tiek daug prigaminai.
Net ir sudilusio skatiko,
Kiaušinio lukšto neverta.
Tai kaip čia, kaip čia atsitiko ?
Matyt, ne tiems žmonėms skirta.
Tie mulkiai nieko nesupranta.
Jiems duokit sekso. Ir alaus.
Nerūpi niekas jiems, kas šventa.
Nereikia žodžio iškilaus.
O jei narkotikų pridėtum,
Tai būtum genijus tikrai.
Vien tiktai pagyras girdėtum:
"Okei ! Kaip faina ! Liuks ! Gerai !"
Ne tos kartos esi kūrėjas.
Bet nesupras ir ateity.
Tu, niekad "fanų" neturėjęs,
Tu eik velniop ! Ateis kiti.
.jpg)
