Poezija
2022.03.07. ŽVĖRIS NESIDERĖS
Kęstutis Trečiakauskas
Mūzos tyli. Staugia tik patrankos.
Žudo. Žudo. Karas ! Nematai ?
Virš Europos kruvinos jo rankos.
Karas ! Griaunami pasaulio pamatai.
Bet lyg delsiama. Gal dar aukų per maža ?
Gal negąsdina pabėgėlių minia ?
Priešas vis patrankų mėsą veža.
Ko pasauliui trūksta ? Nežinia.
Kraujas nenuplaus - nei gėdos, nei bailumo.
Priešas nepaliks net pelenų.
Protas, sąžinė ir teisė - tik suglumo.
Drįsta juos pasiųst vien ... po velnių.
Ko verti tie virkaujantys žodžiai ?
Jie nesustabdys nasrų žvėries.
Instinktyviai jis kaip baimę juos užuodžia.
Jis tiktai žudys. Nesiderės.
Atgal
.jpg)
