Poezija
2022.04.08. VERGIJOS STIGMA
Kęstutis Trečiakauskas
Jeigu grandinės numestos, kodėl jos žvanga
Jų sąmonėj, širdy ir atminty ?
Ką mato jie pro dar užkaltą langą ?
Bet tu jų baimės jau nesupranti.
Kodėl lig šiolei vergvaldį jie garbsto ?
Baisi jiems laisvė. Rimbas - nebaisus.
Nejau ir liks vergai jie ligi karsto,
Bedugnėn nusitempdami visus.
Pirma vergų karta. Ji laisvės nepažįsta.
Ji meilės ir tiesos neparagaus.
Bet ir vaikai, įpratę nuodą žįsti,
Ir jie laisvi nebus. Ir jie vergaus.
Galėtų būt šalis tauri, didinga.
Galėtų. Bet ją žudo vergija.
Kas žmogiška, prieš šimtmečius pradingę.
Vien tik kraujuos įmirkusi gija.
.jpg)
