Poezija
2022.06.10.O ŠIANDIEN VISKAS ŽYDI
Kęstutis Trečiakauskas
Nejaugi vasaros sulaukėme ? Nejaugi ?
Ir šiltą žemę basos kojos jaus ?
Dar, regis, vakar sniego pūgos staugė,
Atrodė, vasara visai neatkeliaus.
Bet šiandien vasara. Ir šiandien viskas žydi.
Drugeliai, bitės, grojantys žiogai ...
Džiaugiesi tarsi pirmąkart išvydęs.
Gyventi trokšti dar ilgai ilgai.
Bet supranti. Ir vasara prabėga.
Greičiau nei to norėtum. Daug greičiau.
Teks apsirengt seniokišką sermėga,
Nes jau ruduo ... Žiema jau vis arčiau ...
O to pavasario ar besulauksim vėlei ?
Ar basos kojos žemę palytės ?
Gal užsimirškime. Bent vienai valandėlei.
Dar žydi vasara. Dar laukim. Ateities.
SARKAZMAS
Galvų nėra. Beliko tiktai uodegos.
Tik apgailėtini nušiurę stimburiai.
Ir tie visi jau sumerkti į nuotekas.
Bet mums dingojasi, kad viskas dar gerai.
Ne viskas. Jau ne viskas puikiai klojas.
Daug ką pražiopsome. Mums užkalba dantis.
O kai kur nors per smarkiai pavėluojam,
Grėsmė, kad mus su kaulais sukramtys.
Kai kas gal tyčia ditirambus suokia.
Bet juk ne liaupsės mums, ne pagyros svarbu.
Protingam visad turi būt šiek tiek baisoka.
Tad jis pirmiausia griebiasi darbų.
Tik mes, į kvailą ginčą įsivėlę,
Per brangiai mokame, nors prarasta diena.
Branginkime kiekvieną valandėlę,
Kad veidą visad puoštų šypsena.
JUODO GAIDŽIO IEŠKOJIMAS
Iš juodo gaidžio kiaušinio
Sako, išsirita aitvaras.
Ar vargšai tik tai težino,
Kad ieško kaip kalvis skaistvario ?
Todėl visi atsiklaupę
Jie meldžiasi žuviai - ne spiningui.
Turtingi nieko nelaukę
Susižeria visą pinigą.
O kas gi varšui neleidžia
Suprast šio pasaulio tvarką ?
Jis ieško to juodo gaidžio.
Tad nieko neturi. Verkia.
GYVENIMAS - NE NUOTAKA
Gyvenimas per trumpas.
Per ilgas tik liežuvis.
Vos vienas kirčio rumbas,
Ir tu jau sveikas žuvęs.
Gyvenimas - ne nuotaka.
Visiems subjura nuotaika.
Bet argi čia gyvenimas ?
Gal tai tik ožio ganymas ?
Atgal
.jpg)
