VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

2022.07.12. PROTINGI ŽVELGIA Į VISATĄ

Kęstutis Trečiakauskas
 
Kai valkatos tik plėšikauja, žudo,
Protingi žvelgia į Visatą pirmapradę.
Nedomina jų sidabriniai Judo.
Jie sąžinės ir išminties dar nepraradę,
 
Toli nužengia tie, kas žmogų gerbia.
Kas mokslui, tiesai, ateičiai tarnauja.
O išsigimėliams vien tik karai ir svarbūs.
Jie mąsto, kaip sukurt beždžionę naują.
 
Delne plaukuotam laikančią granatą.
Beprotę, vykdančią tiktai komandą.
Žmogėdros prie karų ir revoliucijų įpratę.
Deja, lengvai vienminčių susiranda.
 
Pasaulis stengias paslaptis atskleisti.
Pažvelgt į praeitį, kad ateitį suprastų.
Bet kanibalams to suvokt neleista,
Lig šiolei graužiantiems tik samanotą rąstą.
 
NUBUDOME
 
Nubudome. Ar džiaugiamės nubudę ?
Ir ar į darbą skubam su džiaugsmu ?
Ar tiktai teisinamės - toks jau mūsų būdas.
Esą belieka kliautis likimu.
 
Alga mažoka. Viršininkas chamas.
Ir apskritai, kitiems geriau kur kas.
Dar gąsdina, kad tuoj ateis islamas,
Suris infliacija net santaupas kuklias.
 
Tų fobijų kasdien tiktai daugėja.
O skurdas kylantis visai gal nuskandins ...
Gal ryt - poryt pasieksim apogėjų.
Gerovė tiktai vejas įkandin.
 
Apsidairau ir nusipurtau miegą.
Matau, jog viskas vien tik pramanai.
Ne alfa ! Ne ! Jau turime omegą !
Tik baisią pasaką išmokom mintinai.
 
NEIŠPROTĖKIME
 
Neišprotėkime. Dar žemė sukas.
Gyvybė gimsta dar. Ir dygsta sėkla.
Vilioja tolimų žvaigždynų ūkas.
Tik susitelkime. Įveikim karo šmėklą.
 
Baisi liga žmogaus išsigimimas.
O jei apsėstas jos užgrobia vairą ?
Jo rankose visų žmonių likimas.
Kai rodys dešinę, jisai pasuks į kairę.
 
Į prarają. Kur dūla krūvos kaulų.
Minių apkvailintų, jau pasmerktų bepročių.
Atgimsta jie ir gieda vėl pasauliui.
Tik neprisėskite prie jų alaus ąsočių.
 
Ir prie kavos puodelio nesėdėkim,
Vaizduodami, kad mūsų tai neliečia.
Planetą gelbėti žmonėms padėkim.
Ir būkime ją mylintys piliečiai.
 
KAS IŠRIŠIMĄ DUOS
 
Aš niekam nieko neskolingas.
Skolos nelaukiu nei naudos.
Ne advokatas reikalingas,
O tas, kas išrišimą duos.
 
Kuriam atvert galėčiau sielą.
Ten turtą amžiną radau.
O kitkas buvo man nemiela.
Brastos neradęs aš bridau.
 
Tad neturiu ko pavydėti.
To jausmo aš net nejaučiu.
Jei kas tą naštą man uždėtų,
Ją nusimesčiau nuo pečių.
 
 
 
 
 
 
Atgal